Rūpestis sveika Kauno aplinka ir miestiečių sveikata apsiriboja pareigūnų važinėjimu į konferencijas ir pasitarimų organizavimu
Kaunas šešiolika metų dalyvauja Sveikų miestų projekte. Jo veiklą lydi liūdna šlovė, kai Sveiko miesto biuras buvo įsivėlęs į skandalą dėl patalpų miesto centre, o jo veikla neadekvati skiriamoms lėšoms. Nei kauniečiai, nei specialistai neįžvelgia Sveiko miesto projekto naudos miestui ir jo gyventojams, o mato tik demonstruojamą paradinę pusę – tarptautinius pasitarimus, kurie sulaukia mažai visuomenės dėmesio.
Savivaldybės ir universitetai nesusidomėjo
Kauno savivaldybėje tris dienas vyko Baltijos regiono sveikų miestų veiklos koordinatorių kasmetis pasitarimas. Jį rengė Kauno savivaldybė kartu su Baltijos regioniniu biuru ir Baltijos universitetų sąjunga. Pasitarimo tikslas – aptarti miestų administracijų bendradarbiavimą su universitetais sprendžiant miestų sveikatinimo uždavinius. Intensyviai reklamuotas renginys sulaukė mažai miesto politikų, universitetų, visuomenės dėmesio.
„Pasitarimas didžiąja dalimi buvo skirtas vienai temai – savivaldybių bendradarbiavimui su universitetais. Tačiau turiu nusivilti, kad mūsų universitetai nelabai dalyvavo, o ir savivaldybių atstovų buvo mažai. Priversti dalyvauti mes nieko negalėjome, bet tai buvo galimybė pasiklausyti specialistų pranešimų”, – sakė Sveiko miesto projekto koordinatorius, Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotojas Algimantas Kažemėkaitis.
Sveiko miesto projektas vertinamas kontroversiškai ir sulaukia nemažai kritikos, kad jo veikla yra neefektyvi, neduodanti naudos, dubliuojasi su kitų institucijų veikla, o jam skiriamus pinigus būtų geriau panaudoti konkretesniems darbams.
„Sveiko miesto projektas – tai oro virpinimas, – sakė Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus. – Projekto koordinatorius A.Kažemėkaitis prašo įsteigti naują etatą, nes jis tvirtina vienas nepajėgiąs aprėpti didžiulio informacijos srauto. Tačiau projekto reikalavimai yra gana griežti: turėtų būti įsteigta atskira įstaiga Sveiko miesto projekto veiklai vystyti. Bet, prisimenant liūdną buvusio Sveiko miesto biuro šlovę, nemanau, kad šią miesto Tarybos kadenciją jis galėtų atsirasti. Sveiko miesto biuras buvo panaikintas, jo funkcijos perduotos Savivaldybės Sveikatos skyriui ir iki šiol nebuvo keliama jokių bereikalingų ažiotažų ir pinigų reikalavimų tuštiems projektams”.
Brangiai kainuojanti teorija
Kaunas dalyvauja Sveikų miestų projekte nuo 1989 metų ir yra vienas pirmųjų Rytų bei Centrinės Europos miestų, įsijungusių į šį Pasaulio sveikatos organizacijos projektą.
Sveiko miesto projekto įgyvendinimo koordinavimui 1992 metais buvo įsteigta ne pelno organizacija „Kauno sveiko miesto projekto biuras”, kuris po penkerių metų buvo reorganizuotas į viešąją įstaigą „Kauno sveiko miesto biuras”. Tuometiniai biuro vadovai A.Kameneckas, vėliau N.Čistovaitė teigė, kad pagrindiniai biuro veiklos uždaviniai – skleisti informaciją apie vietines sveikatos problemas ir naujų požiūrių į visuomenės sveikatą galimybes, palaikyti ir skatinti visuomenės grupių, kurios nori būti aktyvesnės stiprinant sveikatą, dalyvavimą. Taip pat publikuoti projekto darbo principus ir metodus, stiprinti supratimą apie projektą ir kt.
Miesto Taryba tuomet nusprendė, kad už tokią veiklą miestas per brangiai moka. 1998 ir 1999 metais biuro veiklai buvo skirta po 100 tūkstančių litų, 2000-aisiais – 70 tūkstančių, 2001-aisiais – 60 tūkstančių, 2002-aisiais – 25 tūkstančiai litų. Ne kartą buvo kilęs triukšmas, kad biuro veiklai skiriama per daug pinigų. Taip pat kilo skandalas, kai spaudoje pasirodė informacija, kad biuras turi dvi patalpas – K.Donelaičio gatvėje ir Rotušės aikštėje, tačiau pastarosios stovėjo tuščios, nors jų išlaikymui buvo išleista nemažai mokesčių mokėtojų pinigų. Rotušės aikštėje esančių patalpų biuras atsisakė tik kilus skandalui.
2002 metų spalio mėnesį miesto Taryba likvidavo viešąją įstaigą „Kauno sveiko miesto biuras”, o jo įgyvendinamo Sveiko miesto projekto funkcijas perdavė Savivaldybės Sveikatos skyriui. Biuro likvidavimas miestui kainavo 8 tūkstančius litų, kurie buvo skirti iš Privatizavimo fondo.
Nuoroda veda į tuščią puslapį
Sužinoti, kokia dabar Sveiko miesto projekto veikla, nėra taip paprasta. Kauno savivaldybės tinklalapyje nuoroda „Sveiko miesto projektas” veda į tuščią puslapį – nėra jokios informacijos. Projekto koordinatorius Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotojas A.Kažemėkaitis tvirtina, kad kitaip ir būti negali, nes jis vienas visų darbų padaryti nepajėgia.
„Kai buvo panaikintas biuras, nauja struktūra nebuvo sukurta, tik perduotos jo funkcijos. Bet per tą laiką nepadaugėjo nei žmonių, nei pinigų, ir algos nepadidėjo. Šiemet pirmą kartą iš biudžeto projektui buvo skirta 50 tūkstančių litų ir tuos pačius dar nori atimti”, – sakė A.Kažemėkaitis.
Paklaustas, kas konkrečiai padaryta ir planuojama padaryti įgyvendinant šį projektą, A.Kažemėkaitis teigė: „Sveiko miesto projektas – tai daugiau filosofija, gyvenimo būdas, negu popieriuje parašytas projektas”.
Jis tvirtino esąs projekto veiklos koordinatorius, o už projektą „atsakingas visas miestas – kuo daugiau žmonių supranta sveiko miesto idėjas, tuo labiau būsime sveikesni”. Po to A.Kažemėkaitis ėmė aiškinti, kokia vaisinga Sveiko miesto projekto veikla, ir vardyti Savivaldybės Aplinkos apsaugos, Transporto skyriaus darbus, kurie padeda kurti sveiką miestą, saugo mūsų sveikatą. Tačiau šie skyriai dirba savo darbą ir čia niekuo dėtas Sveiko miesto projektas ir jo koordinatorius.
A.Kažemėkaitis negalėjo paaiškinti, kokiam tikslui bus išleisti minėti 50 tūkst. litų, nežinojo, kiek iš šios sumos buvo išleista Savivaldybėje vykusiam tarptautiniam pasitarimui surengti.
„Planai yra: kai jie bus įgyvendinti, tada galėsiu pasakyti, nes jie gali ir pasikeisti. Yra didelės svajonės, poreikis, nes, norint dalyvauti Sveikų miestų projekte, jame turi dirbti vis daugiau žmonių. Šiame projekte turi nuolat mokytis miesto politikai, vadovai. Dalis pinigų buvo numatyta šių žmonių mokymui arba, kitaip sakant, sudaryti galimybes jiems mokytis, nes mes jų priversti negalime. Politikai turi suprasti, kad jų sprendimai labai svarbūs, daro įtaką žmonių sveikatai”, – tvirtino A.Kažemėkaitis.
Pasak koordinatoriaus, Sveiko miesto projekto planuose buvo minėtas pasitarimas, o rudenį Suomijoje vyks renginys. „Norime, kad į jį nuvyktų garbinga delegacija”, – sakė A.Kažemėkaitis.
Į klausimą, kiek Sveiko miesto projektas darė įtakos miesto užterštumo mažinimui, sveikai gyvensenai ir kt., A.Kažemėkaitis sakė: „Norint daryti poveikį, reikia žinių, žmonių ir pinigų. Vienas žmogus veiklos negali išvystyti”.
Veiklos dubliavimas
„Keliamas triukšmas, prasidėjo naujas vajus dėl Sveiko miesto projekto. Nesu matęs jokio jų projekto, nežinau, kokie yra rengiami, išskyrus tai, kad norima Laisvės alėją paskelbti nerūkymo zona. Bet vėlgi su šia idėja pirmiausia į Savivaldybę kreipėsi ir akcijas organizavo Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras su miesto moksleiviais. Ką daugiau žada daryti Sveiko miesto projektas? Dubliuoti kažkieno veiklą arba pereiti prie sveiko kūdikių žindymo programos, kokią jau turėjome? Vėl juokinsim tautą, vėl bus pinigų švaistymas”, ironizavo ir piktinosi Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus.
Jis tvirtino neįžiūrįs jokios naudos miestui iš Sveiko miesto projekto veiklos.
„Reikia daryti konkrečius darbus, konkrečiai padėti žmonėms, į ką orientuoja Vyriausybės nutarimai, sveikatinimo programos. Sveikatinimo politika vykdoma visai kitokiais būdais, – sakė G.Jankus. – Jei dalį Sveiko miesto projektų sudarytų kova su dulkėtumu, užterštumu, tada suprasčiau ir pritarčiau, bet neteko girdėti tokių iniciatyvų. Dabar tik aplinkosaugininkai kelia triukšmą rūpindamiesi miesto ir kauniečių sveika aplinka. Neteko girdėti apie Sveiko miesto projekto bendrą darbą su aplinkosaugininkais. Ant stalo neturiu jokio konkretaus projekto, plano, yra tik gražios šypsenos ir pažadai”.
Svarbu dalyvauti
„Dalyvavimas Sveiko miesto projekte, manau, yra daugiau tik paradinis pasirodymas, kad ir mes jame dalyvaujam kartu su kitais Europos miestais, – teigė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas), Kauno mero visuomeninis patarėjas Skirmantas Paukštys. – Nenoriu komentuoti šio projekto kaip mero patarėjas, bet kaip paprastas gydytojas, pilietis, asmeniškai aš nematau Sveiko miesto projekto efekto, o vien tik pareigūnų važinėjimą į konferencijas. Padiskutuojame su gydymo įstaigų kolegomis, medicininėje visuomenėje ir manome, kad miestiečiai nemato to projekto naudos ar kažkokios perspektyvos”.
Tą liudija, pasak S.Paukščio, kraupūs skaičiai: didėja gyventojų sergamumas, mirtingumas. Daug žmonių visoje Lietuvoje serga tuberkulioze, AIDS.
„Kitaip įsivaizduočiau Sveiko miesto projekto veiklą. Pavyzdžiui, reikia imtis priemonių, kad mažėtų užterštumas Dainavos, Centro mikrorajonuose, spręsti rūkymo problemą. Tačiau dabar Sveiko miesto projektas turbūt vadovaujasi sovietiniu principu – svarbu dalyvauti olimpiadoje, bet ne nugalėti. Taip, matyt, ir Sveiko miesto projekto vadovams – svarbu dalyvauti, bet nėra svarbūs rezultatai. Tačiau neužtenka vien dalyvauti kokioje nors konferencijoje Barselonoje ar dar kažkur ir pasakyti, kad mes taip pat esame sveikas miestas. Juk turi būti kiekvieno proceso rezultatas”, – teigė S.Paukštys.