Valstybės kontrolė susirūpino, kad ligų prevencija ir profilaktika nėra integruota į asmens sveikatos priežiūros sistemą
Pastaruoju metu visuomenės sveikata sulaukia kritikos iš visų pusių. Postą paliekantis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga nebeturėjo kur dėtis ir neseniai pripažino, jog šioje srityje jam nepavyko nieko gero nuveikti. Valstybės kontrolė, vertinusi pokyčius visuomenės sveikatos priežiūros valdymo sistemoje, taip pat nerado kuo pasidžiaugti.
Nustatyta, kad dalis prieš penkerius metus patvirtintos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos priemonių tinkamai nevykdytos, o planuotų rezultatų nustatytais terminais nepasiekta.
Strategijoje buvo numatyti ambicingi, gražiai skambantys tikslai – sukurti veiksmingą visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, saugoti ir stiprinti sveikatą, rūpintis ligų ir traumų prevencija, mažinti gyventojų sergamumą. Tačiau jie taip ir liko popieriuje.
Viena priežasčių – nepakankamas finansavimas. Liūto dalis sveikatos sektoriui skiriamų pinigų, nepaisant jau kelerius metus iš eilės girdimų sveikatos politikų deklaracijų, kad daugiau jų turėtų atitekti ligų prevencijai, profilaktikai, skiriami ligoms gydyti.
Pasak Valstybės kontrolės Veiklos audito I departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo, per praėjusius trejus metus visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms iš valstybės biudžeto buvo skirta 174 mln. litų. Atrodo, kad suma nemaža, tačiau kai kurios priemonės ir programos finansuotos labai menkai. Pavyzdžiui, Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo programai skirta tik 4,4 mln. litų, arba 12,8 proc. planuoto lėšų poreikio.
Stringa jodo, geležies ir kitų maisto medžiagų trūkumo likvidavimo programa. Iš jai skirtų lėšų panaudotas vos dešimtadalis. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad laboratorijų įrangai ir technologijoms atnaujinti iš valstybės biudžeto skirta tik 624 tūkst. litų, kurių nepakanka numatytiems tikslams įgyvendinti. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio iš Šiaulių laboratorijų įrangai ir technologijoms atnaujinti 2006 – 2008 metais reikėtų kasmet skirti bent po 2 mln. litų.
Be to, prieš keletą metų panaikinus kai kurias apskričių laboratorijas, didžioji dalis atlaisvintų patalpų, apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, tebėra nenaudojamos ir niekam neperduodamos. Tai ne kas kita, kaip lėšų švaistymas, nes jų išlaikymas vis tiek kainuoja.
Daug kalbame apie vaikų sveikatos stiprinimą, tačiau šioje srityje vykdytų programų tęstinumu nepasirūpinta. Vilkinamos ir naujos programos. Lig šiol nepatvirtintos valstybinės Kūdikių ir vaikų iki trejų metų amžiaus mitybos gerinimo, Vaikų sveikatos priežiūros mokyklose, Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mitybos gerinimo programos.
„Nustatėme, kad dėl užsitęsusių sprendimų priėmimo, neišspręstų finansavimo klausimų dalis strategijai įgyvendinti reikalingų programų priemonių arba nebuvo patvirtintos, arba nebuvo jų tęstinumo. Kai kurios iš viso nebuvo įvykdytos. Ypač prasta situacija susiklostė diegiant sveikatos stiprinimo priemones mokyklose ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose”, – komentavo R.Sanajevas.
Jo įsitikinimu, per mažai dėmesio skiriama visuomenės švietimui: „Manau, kad viena bėdų, jog Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, visuomenės sveikata nėra integruota į asmens sveikatos priežiūrą, tam nesuteikiamas prioritetas. Todėl žmogus, nuėjęs pas šeimos gydytoją, negauna informacijos apie ligų prevenciją, profilaktiką. Žinios apie sveiką gyvenimo būdą per mažai diegiamos mokyklose”.
Dar vienas didelis trūkumas – nesukurta veiksminga Visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo sistema. Atliekant auditą nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija neperdavė Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai jos kompetencijai priskiriamų galių, funkcijų, pati koordinavo ir kontroliavo didžiąją dalį visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų.