Henytės giminaitei neleista lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Laisvės alėjoje esančio buto
Vakar Kauno miesto apylinkės teismas paskelbė nutartį, kuria atmetė kaunietės Brigitos Masaitytės civilinį ieškinį Kauno miesto savivaldybei dėl teisės lengvatine tvarka privatizuoti butą Laisvės alėjoje. Bene didžiausią intrigą šioje byloje sukėlė ieškovės giminystės ryšiai su nusikalstamo pasaulio šulu Henriku Daktaru, mat B.Masaitytė yra Henytės antros eilės pusseserė.
Kauno miesto savivaldybės juristė Jurgita Valaitytė sakė, kad galiausiai teismas tinkamai įvertino ir konstatavo faktą, teigiantį, jog B.Masaitytė neturėjo jokios teisės į lengvatinę būsto privatizaciją, mat ji negalėjo perimti ankstesnių nuomininkų turėtų tokių teisių.
„Šis teismo sprendimas dar gali būti apskųstas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų. Vis dėlto jei toks sprendimas nebūtų apskųstas ir įsiteisėtų, tuomet butas ir toliau liktų Savivaldybės nuosavybė, o Brigita Masaitytė ir toliau galės būti jo nuomininkė, nes iškeldinti jos iš ten mes neturime nei reikalo nei jokio teisinio pagrindo. Tai darytume tik tuomet, jei nuomininkė pažeistų nuomos sutartį”, – aiškino J.Valaitytė.
Tuo tarpu ieškovės interesams atstovavęs advokatas Edgaras Jautakis neatmetė galimybės pastarąjį sprendimą apskųsti: „Kol kas dar nesikalbėjau šiuo klausimu su savo kliente, tačiau akivaizdu, kad tokiu verdiktu nesame patenkinti ir manau, jog čia taško dar tikrai nepadėsime”.
Praėjusių metų lapkričio 7-ąją Kauno miesto apylinkės teismas priėmė B.Masaitytei palankų sprendimą, kuriuo Kauno miesto savivaldybė įpareigota su ja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o Registrų centrui pavesta šį dokumentą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tąkart Savivaldybei pralaimėjus bylą, buvo viešai prabilta, esą Kauno meras globoja H.Daktaro giminaitę. Tuo tarpu pats miesto vadovas tokius gandus kategoriškai neigė.
Laisvės alėjos 78-ajame name esančiame viename butų Henytės pusseserė apsistojo 2001-aisiais. Anksčiau ji gyveno Vytauto prospekte, tačiau čia esantį trijų kambarių butą iškeitė į kiek mažesnį būstą Laisvės alėjoje. Įdomiausia tai, kad B.Masaitytė anksčiau turėtą butą iškeitė į dviejų kambarių valdišką, matyt, tikėdamasi ar net būdama užtikrinta, jog pavyks jį sėkmingai privatizuoti. Be to, teigiama, kad privatizuotas būstas Vytauto prospekte priklausęs Jadvygai Daktarienei, Ramutei Daktarienei ir Enrikui Daktarui, o B.Masaitytė buvo tik jo nuomininkė.
Apsimainiusi butais, H.Daktaro giminaitė praėjusių metų pradžioje Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl buto privatizavimo. Pagrindiniu jos argumentu tapo teiginys, esą ankstesnė buto nuomininkė buvo pradėjusi privatizavimo procedūras, todėl naujoji gyventoja norinti jas užbaigti. Negana to, B.Masaitytė ketino tai padaryti lengvatinėmis sąlygomis. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad jokia privatizacija pradėta nebuvo. Keisčiausia, kad pernai lapkritį priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas buvo paremtas būtent H.Daktaro giminaitės tikinimais, tad nenuostabu, kad jis jai buvęs itin palankus – rinkoje kelis šimtus tūkstančių litų kainuojantį butą jai leista įsigyti vos už du tūkstančius litų.
„Pastarojo civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustos ankstesnės Laisvės alėjoje esančio buto nuomininkės, liudydamos teismui, nesugebėjo įrodyti, kad bent kokiais veiksmais siekė būsto privatizacijos. Ši detalė tapo dar vienu svariu įrodymu, kad ir naujoji gyventoja taip pat neturėjo teisės reikalauti jai suteikti galimybę butą privatizuoti”, – „Kauno dienai” komentavo Savivaldybės juristė J.Valaitytė.