Nuo liepos ženkliai brangstančios dujos gerokai patuštins ne vieno miesto gyventojų kišenes, nes daugiau teks mokėti ne tik už šildymą, bet ir už karštą vandenį.
Jei gyvenate Vilniuje ir už būsto šildymą mokate 200 litų, nuo kito šildymo sezono pradžios teks mokėti 40 litų daugiau. Tai paaiškėjo Valstybinei kainų ir energetikos komisijai vakar leidus „Vilniaus energijai” didinti šildymo kainas sostinės gyventojams.
Dabar gyventojams 10,58 cento atsieinanti kilovatvalandė šilumos kainuos 12,305 cento. Kitiems šilumos vartotojams (įmonėms, organizacijoms) sostinėje šiluma pabrangs 2,2 cento – iki 12,78 cento už 1 kWh. Žymiausią įtaką kainų kitimui turėjo 40 proc. šilumos tiekėjams pabrangusios gamtinės dujos, kurių kainą nusprendė pakelti Rusijos energetikos milžinas „Gazprom”.
Kels infliaciją
Kaune, priešingai nei Vilniuje, šilumos kainos nesikeis, mat termofikacinės elektrinės savininkė „Gazprom” pasižadėjo dujų kainų iki 2008 metų pavasario nekelti. Bet Šilumos tiekėjų asociacijos prognozės nedžiugina kitų miestų gyventojų. Kaip LŽ sakė asociacijos direktorius Edvardas Tuomas, spėjama, kad nuo liepos šilumos kainos Klaipėdoje kils 15 proc., Šiauliuose – 21 proc., Panevėžyje – 16 proc., Radviliškyje – iki 25 proc. Didžiausias – 29 proc. – šilumos kainų šuolis prognozuojamas Ukmergėje.
Neabejojama, kad šilumos kainų kilimas turės įtakos kainų lygiui. Komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas sakė, kad skaičiuojant infliacijos rodiklį, šilumos kainos sudaro 3,4 proc. Vien padidėjusios kainos sostinėje infliaciją kilstelės 0,5 proc. punkto.
Savivaldybės delsia
Kiek tiksliai kils šilumos kainos skirtinguose Lietuvos miestuose, kol kas tiksliai pasakyti negalima, nes savivaldybės neskuba Kainų komisijai pateikti perskaičiuotų šilumos kainų. Be Vilniaus, tokių rodiklių nesulaukta nei iš vienos savivaldybės.
„Kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, o jei politikams leidžiama nustatyti kainas, jos ir bus politinės, – sakė Jankauskas. – Jei savivaldybės galvoja, kad tempdamos kažką laimės, pasekmės bus kaip tik žymiai liūdnesnės – paskui kainas reikės didinti daugiau”.
Tuomas įžvelgia dvi priežastis, dėl ko savivaldybės neskuba Komisijai teikti perskaičiuotų šilumos kainų. „Artėja savivaldybių rinkimai, tad neatsiranda norinčiųjų būti negerais. Nesvarbu, kad paskui reikės kainas didinti – viskas bus po rinkimų. Tad savivaldybės, pagrindiniai šilumos tiekėjų akcininkai, neleidžia įmonėms Kainų komisijai teikti perskaičiuotų šilumos kainų, nors šilumos tiekėjai dėl to patiria nuostolių”, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau, jo manymu, gali būti ir kita priežastis, dėl ko vilkinama procedūra. „Tikėtina, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom” dar šiais metais pabrangins dujas. Kainų kėlimo motyvas paprastas: jei galima paimti pinigų, kodėl nepaėmus. Tad laukdamos šių galimų veiksmų įmonės neskuba perskaičiuoti šilumos kainų”, – svarstė Tuomas.
Įstatymas vėl taisomas
„Gazprom” jau pareiškė apie planus iki 2008 metų Lietuvai tiekiamų dujų kainą prilyginti Europos šalims tiekiamų dujų kainai. Ji būtų trečdaliu didesnė, nei yra dabar. Dėl to neišvengiamai brangs ir centralizuotas šildymas. Tačiau Rusijos koncerno atstovai gąsdina tiek pakelsiantys dujų kainą dar kitais metais, jei Lietuvos dujų rinka bus reguliuojama. Mat pagal „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį vartotojams, sunaudojantiems nuo 1 mln. iki 15 mln. kubinių metrų dujų per metus, kainos turėjo būti nebereguliuojamos jau 2004 metais.
Seimas griebėsi taisyti padėtį vėl taisydamas Gamtinių dujų įstatymą. Greitai pritarus jo pataisoms, nuo liepos 1 dienos dujų kainų reguliavimo laisviesiems vartotojams nebeliks.
„Gamtinių dujų įstatymo pataisos – pataikavimas „Gazprom”, nes didelio skirtumo, kada pakeltų dujų kainas – 2007 metais ar 2008 metais – nebūtų. Spėju, kad dujos brangs ne 70 JAV dolerių (beveik 192 Lt), kaip buvo prognozuota, o apie 20-30 JAV dolerių (apie 55-82 Lt). Valstybė turėtų reguliuoti kainas, nes „Gazprom” – dujų tiekimo rinkos monopolininkas”, – mano Šilumos tiekėjų asociacijos direktorius.
Brangs ir vanduo
Pabrangęs šildymas neišvengiamai brangins ir karštą vandenį. „Karšto vandens brangimas nebus toks ženklus, nes jo kaina apskaičiuojama sudedant šilumos ir šalto vandens kainas, o apie šalto vandens brangimą kol kas nekalbama. Paskaičiuota, kad norint pašildyti kubinį metrą vandens, reikia 51 kWh, tad atitinkamai brangs karštas vanduo”, – sakė Tuomas.
Kaip sakė šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos” viceprezidentas, pasikeitus šildymo kainai pasikeis ir vandens pašildymo įkainis. Tad jei šiluma brangs 20 proc., gyvatuko mokestis ir šiluminė energija karštam vandeniui paruošti taip pat brangs 20 procentų.