Kaltinamąjį aktą „recenzavęs” advokatas bandė įrodyti, kad teisėjai neteisiami
Kauno apygardos teismas vakar jau antrąkart nesiėmė pradėti iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Andželika Šimaitienė bei teismo posėdžių sekretorė Jolanta Rutkauskienė kaltinamos piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu ir dokumentų klastojimu, padariusiu didelės materialinės žalos.
Nuspręs po savaitės
A.Šimaitienės gynėjas teismui pateikė prašymą sugrąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ir suteikti jam galimybę ištaisyti kaltinamajame akte esančias klaidas. Advokatas išvardijo penkis argumentus, dėl kurių, jo manymu, derėtų atlikti korekcijas kaltinamajame akte.
Gynėjui pasirodė abstraktus vienas teiginių apie jo klientės veiksmus: „Piktnaudžiavo tarnyba viršydama tarnybinius įgaliojimus”. Pasak advokato, šioje vietoje du atskiri ir skirtingi nusikaltimai yra sujungti į vieną, todėl esą neaišku, kokia gi būtent nusikalstama veika yra kaltinama jo ginamoji. Jis netgi mėgino įrodyti, kad valstybės tarnautojams taikoma atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba negali būti taikoma ir teisėjams, mat jie neva yra vadinami tik teisėjais, bet ne valstybės tarnautojais. Galiausiai teisininkas prikibo ir prie nežymios gramatinės klaidos, kai prokuroras vietoje 2006-ųjų metų parašė 206.
Tuo tarpu prokuroras ilgą ir išsamų gynėjo prašymą paneigė, sakydamas, kad teisėjai negali jaustis nebaudžiami. Valstybės kaltintojas atsiprašė tik dėl netyčia įsivėlusios gramatinės klaidos, tačiau visus kitus advokato teiginius kategoriškai atmetė, teigdamas, jog kaltinamasis aktas atitinka visus Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir yra visiškai teisingas.
Vis dėlto teismas nutarė savo sprendimą dėl pastarojo A.Šimaitienės gynėjo prašymo priimti po savaitės. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad pateiktas prašymas yra labai platus, todėl jį svarstant teks peržvelgti daugybę įstatymų, kad būtų priimtas teisingas sprendimas.
Išsiaiškino STT
Priminsime, kad 36-erių A.Šimaitienė ir 29-erių jos pagalbininkė J.Rutkauskienė yra kaltinamos suklastojusios dokumentus 2002-aisiais nagrinėtoje civilinėje byloje. Tąkart ieškovo pozicijas užėmė Vilniaus savivaldybė, kuri teisėsi su privačiu asmeniu dėl buto privatizavimo. Vienu brangiausių sostinėje tapusio Šnipiškių mikrorajono gyventojas kreipėsi į teismą, siekdamas prisiteisti iš Savivaldybės pusę namo.
Galimą nusikaltimo faktą išaiškino ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai. Tyrimas buvo pradėtas pagal vilniečio skundą, kuris buvo nepatenkintas 2002 metais šioje byloje teisėjos priimtu sprendimu. Būtent šį skundą tikrinę pareigūnai ir surado galimų nusikalstamos veikos požymių.
Civilinį ginčą galiausiai Savivaldybė pralaimėjo, nes buvo nustatyta, kad bylos dokumentai yra suklastoti: į vieną teismo posėdį neatvykęs valdininkas protokole buvo pažymėtas kaip dalyvavęs bylos nagrinėjime.
Vadovaudamasis Konstitucija ir Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Algimanto Valantino teikimą, Prezidentas Valdas Adamkus dar šių metų vasario 21-ąją sustabdė A.Šimaitienės įgaliojimus bei davė sutikimą patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisves. Netrukus teisėjai buvo pranešta apie jai pareikštus įtarimus, nors prokuratūroje vykusioje apklausoje ji be perstojo neigė klastojusi dokumentus.
Teisėja „pasižymėjusi” ir anksčiau
Konstitucija numato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be Prezidento sutikimo. Be to, Teismų įstatyme teigiama, kad teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki jam iškeltos baudžiamosios bylos nuosprendžio įsiteisėjimo. Jei teisėjas pripažįstamas nekaltu, visi jo įgaliojimai atnaujinami, o už laikotarpį, kai jie buvo sustabdyti, išmokamas atlyginimas.
A.Šimaitienė į nemalonę patenka nebe pirmą kartą. 2004-ųjų metų rugsėjį ji buvo atsidūrusi Teismų tarybos dėmesio centre, o tų pačių metų rugpjūtį jos pavardė buvo linksniuota per vadinamąjį Seimo narių korupcijos skandalą. Tąkart Teisėjų etikos komisija A.Šimaitienei skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą.