Didžiosios muziejų kraustynės prasideda

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus prieš rekonstrukciją jau gabena savo vertybes į laikinąsias saugyklas, Vytauto Didžiojo karo muziejus kol kas remontuos tik stogą

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje – didžiosios kraustynės.

Nuolatinės parodose eksponuojamos ir fonduose saugomos lietuvių meno vertybės gabenamos į laikinąsias saugyklas.

Architekto Vladimiro Dubeneckio tarpukariu suprojektuotuose muziejaus rūmuose nuo V.Putvinskio gatvės pusės vasaros pabaigoje prasidės trejus metus truksianti rekonstrukcija, įtraukta į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programą.

Fondai taps atviri lankytojams

Prieš dvejus metus buvo patvirtintas Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos investicinis projektas, o pernai architektė Gražina Janulytė-Bernotienė parengė pastato rekonstrukcijos darbų techninį projektą. „Į jį sudėtos visos mūsų viltys ir norai turėti modernias ekspozicijas bei šiuolaikiškas muziejininkų darbo sąlygas”, – sakė muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Nijolė Adomavičienė.

Vienas didžiausių muziejininkų norų – atverti lankytojams turtingus liaudies meno fondus. Užsienio turistus itin viliojančiam liaudies menui eksponuoti lig šiol buvo skirta tik viena muziejaus Centrinių rūmų salė, kitos vertybės saugotos uždaruose fonduose. Patekęs į šias saugyklas jausdavaisi lyg atsidūręs rojuje – galva sukdavosi nuo rūpintojėlių, šventųjų skulptūrėlių, kryžių gausybės, įvairovės ir meniškumo.

Po rekonstrukcijos į fonduose saugomas vertybes galės pažvelgti visi muziejaus lankytojai – fondus nuo jų teskirs stiklo sienos. Tai nebus vienintelis pasikeitimas. Architektės G.Janulytės-Bernotienės parengtame projekte – šiuolaikiškos vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemos, nauji langai ir stoglangiai, ekspozicinė įranga, liftas.

Kiemelyje išdygs stiklinis priestatas

M.K.Čiurlionio dailės muziejus nė karto nebuvo remontuotas. G.Janulytės-Bernotienės žodžiais, pastato būklė – „ypatingai bloga”. „Vytauto Didžiojo kultūros muziejus 1933-1936 m. buvo statytas už valstybės lėšas, matyti, kad buvo labai taupyta. Pastato gruntas – išplautas, langai persikreipę, o pats statinys – perskilęs po netoliese vykusių sprogimų, tinkas, vos pabraukus pirštu byra gabalais”, – aiškino architektė

Prieš pusantro mėnesio kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo patvirtintas M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Senosios muziejaus dalies rekonstrukciją numatyta baigti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio – 2009 m., o dar po metų vidiniame kiemelyje tarp Knygnešių sienelės ir 2002 m. jau rekonstruotos M.K.Čiurlionio galerijos turėtų būti baigtas naujas muziejaus priestatas. Naujas priestatas iš stiklo muziejaus pastato silueto, jau tapusio istoriniu paveldu, nepakeis. Pusantro aukšto stiklo įsikurs atvira lankytojams muziejaus biblioteka ir fondai. Dalis jų bus įkurdinta požemio aukšte.

„Paveldas turi būti saugomas, bet turi įgyti ir šiuolaikiškų bruožų. Senoji muziejaus išorė turi derėti su moderniu jo vidumi”, – taip savo projekto idėją nusakė G.Janulytė-Bernotienė.

Stogą tvarkys abu kaimynai

Muziejaus pastato rekonstrukcija vasaros pabaigoje prasidės nuo stogo remonto. Naują stogą Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus dengs kartu su pastato kaimynais – Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Šiuo metu vyksta konkursas rangovui išrinkti, jo rezultatai bus žinomi mėnesio pabaigoje.

Šią savaitę M.K.Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai į laikinąsias saugyklas pergabena tūkstančius vertybių. „Reikėjo gerokai pasukti galvą, kur rasti joms vietos”, – pastebėjo N.Adomavičienė. 3 tūkstančių tapybos kūrinių rinkinys vežamas į Paveikslų galeriją. Jos trečiojo aukšto ekspozicijų salė laikinai taps saugykla. Biblioteka perkeliama į A.ir P.Galaunių namus. Dalis numizmatikos kolekcijos bus įkurdinta Istorinėje prezidentūroje, o vertingiausi eksponatai – M.K.Čiurlionio galerijos saugykloje. Čia pateks ir liaudies meno „aukso fondas”. Daugiau nei 50 tūkstančių eksponatų turintis liaudies meno rinkinys kraustomas ir į M.Žilinsko galeriją, A. ir P.Galaunių namus bei memorialinį A.Žmuidzinavičiaus muziejų.

Pasak M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, kol vyks muziejaus rekonstrukcija, jo turtai bus eksponuojami teminėse parodose memorialinio A.Žmuidzinavičiaus muziejaus salėse.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastato rekonstrukcija prasidės kiek vėliau. Kaip informavo šiemet šį muziejų perėmusios Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros plėtros departamento vadovas Robertas Marteckas, jau yra baigta rengti projektavimo užduotis, šiuo metu ieškomas projektuotojas parengti techninį Karo muziejaus rekonstrukcijos projektą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.