Savanoriškos įmokos į pensijų fondus: ar verta?

Šiandien vidutinė pensija sudaro apie 30 proc. vidutinio atlyginimo. Dalyvaujant II pakopos pensijų fonduose, galimybės gauti didesnę pensiją didėja, tačiau tam, kad pensijos užtektų ne tik duonai ir druskai, bet ir visaverčiam gyvenimui, Lietuvoje jau porą metų veikia savanoriškieji (III pakopos) pensijų fondai.

Įmokas į šiuos fondus gali mokėti pats dalyvis, jo darbdavys ar kiti asmenys. Nors visame pasaulyje savanoriškieji pensijų fondai turi labai senas tradicijas, Lietuvoje jie veikia tik nuo 2004 metų. Tačiau jų populiarumas labai sparčiai auga, juolab kad kaupimo įmokoms taikoma lengvata – kai įmokas moka pats dalyvis arba jo sutuoktinis, nuo per metus į pensijų fondą sumokėtų įmokų jas mokėjusiam asmeniui kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinamas sumokėtas pajamų mokestis. Jeigu įmokas į pensijų fondą moka dalyvio darbdavys, dalyviui tai yra neapmokestinamosios pajamos, nuo kurių neskaičiuojamas pajamų mokestis.

Pavyzdžiui, jei pagal darbo sutartį dirbantis asmuo kitų metų sausį sudarys pensijų kaupimo sutartį ir į pensijų fondą 20 metų kas mėnesį įneš po 150 litų, per visą laikotarpį jis fonde sukaups 36 000 litų, o pasinaudojęs lengvata susigrąžins 8 694 litus. Jeigu pasirinkto fondo vidutinė metinė investicijų grąža bus 8 proc., po 20 metų asmens sąskaitoje bus 83 322 litai. Išskaičius privalomą 15 proc. pajamų mokestį, išmokama suma būtų lygi 77 922 litams.

Sulaukęs pensinio amžiaus galima pasirinkti, ar iš karto išsiimti iš fondo visas sukauptas lėšas, ar gauti iš fondo periodines nustatyto dydžio išmokas, likusias lėšas toliau investuojant. Tokiu atveju išėjęs į pensiją asmuo dar 20 metų galėtų gauti apie 700 litų dydžio mėnesio išmokas.

Kiekvienas pensijų fondas turi savo patvirtintą investavimo strategiją. Apie fondo pelningumą galima spręsti iš fondo apskaitos vienetų kainos, kuri skaičiuojama ir kiekvieną dieną skelbiama internete. Vieneto kainai yra būdingi svyravimai, susiję su situacija vertybinių popierių rinkose.

Fondai, investuojantys į obligacijų rinkas, yra konservatyvesni, juose vertės svyravimo rizika yra mažesnė, tačiau ir mažesnis tikėtinas pelningumas. Istoriškai ilgesnio laikotarpio vidutinė metinė obligacijų fondų grąža siekia 3-5 proc. Tokie pensijų fondai rekomenduojami asmenims, kuriems iki pensijos yra likę 5-7 ar mažiau metų.

Fondai, investuojantys į akcijų rinkas, yra rizikingesni. Trumpesniu laikotarpiu tokiame fonde galimi žymiai didesni svyravimai, tačiau per ilgą laikotarpį akcijų fonduose galima uždirbti daugiau. Istoriškai ilgo laikotarpio vidutinė metinė akcijų fondų grąža siekia 10-12 proc. Akcijų fondai rekomenduojami tiems, kam iki pensijos likę 10-15 ir daugiau metų.

Tiems, kam iki pensijos yra likę 5-15 metų, rekomenduojama rinktis mišrius fondus, kurie dalį lėšų investuoja į akcijų, dalį į obligacijų rinkas.

Sudarant pensijų kaupimo sutartį, galima pasirinkti tinkamiausią fondą, o vėliau jį keisti – pereiti į kitą tos pačios bendrovės valdomą fondą ar pasirinkti kitos bendrovės pensijų fondą išsaugant pajamų mokesčio lengvatą. Įmokos į pensijų fondą gali periodinės arba nereguliarios. Sutartis nenutrūksta ir sukauptos lėšos toliau investuojamos ir tada, kai įmokos praleidžiamos ar jų mokėjimas sustabdomas.