Raudonos rožės liko neįteiktos

Kairiųjų kandidatui į premjerus Zigmantui Balčyčiui skirta didelė raudonų rožių puokštė vakar taip ir liko neišvyniota iš popieriaus.

Paskelbus Z.Balčyčiui nepalankius balsavimo rezultatus, Socialdemokratų partijos frakcijos darbuotojai gėles skubiai paslėpė.

Bet laikinasis premjeras sulaukė užuojautų. „Tuo gyvenimas nesibaigia”, – kairiųjų vedlio Algirdo Brazausko globotinį guodė kai kurie partijos bičiuliai.

Centro kairės koalicijos kandidatas į premjerus nesurinko pakankamai parlamentarų balsų ir iš Seimo išėjo panarinęs galvą.

„Ką darysi. Aš padariau, ką galėjau, ir kaip politikas, ir kaip žmogus”, – lyg ir atsiprašinėjo, lyg ir save guodė Z.Balčytis.

Šio socialdemokrato pavardė bus įrašyta į šalies politikos istorijos metraščius.

Jis – pirmasis Seimo nepatvirtintas kandidatas į premjerus.

Kairieji jautėsi apspjauti

Kairiųjų kandidatui koją pakišo Darbo partijos atstovai. Nors jų žingsniai socialdemokratams neturėjo būti netikėti, paskelbus balsavimo rezultatus kairiųjų veidai ištįso. „Tai – spjūvis mums į veidą”, – iškošė vienas įtakingas socialdemokratų veikėjas.

Pagrindinis smūgis kairiųjų blokui buvo, kai sužlugo jų planas dėl premjero kandidatūros surengti slaptą balsavimą, tikintis kai kurių Darbo partijos narių paramos.

Kitas balsavimas sudaužė visas viltis. Z.Balčyčio kandidatūrą parėmė tik 52 parlamentarai. Net 48 Seimo nariai buvo „prieš”, susilaikiusiųjų – 32.

Už Z.Balčyčio kandidatūrą balsavo socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, Pilietinės demokratijos frakcijos atstovai ir prie kairiųjų koalicijos prisišlieję Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai.

Vienas balsas pasiklydo

Kiek vėliau šis skaičius buvo pakoreguotas, tačiau ne pralaimėtojų naudai.

Praėjus maždaug valandai po balsavimo socialliberalų vadovas Artūras Paulauskas susizgribo, jog nebuvo įskaitytas jo balsas – kompiuteris rodė, kad buvęs Seimo vadovas iš viso nebalsavo.

A.Paulauskas apie tai sužinojo posėdžiaudamas su kitais Proveržio bloko lyderiais. Politikas tikino balsavęs prieš Z.Balčyčio kandidatūrą ir išskubėjo atkurti teisybės.

Žinia apie paklydusį A.Paulausko balsą nudžiugino jo bendražygį Artūrą Skardžių. Jam tai buvo proga pasiteisinti, esą ne jis vienas ignoravo svarbų balsavimą.

A.Skardžius sulaukė frakcijos kolegų priekaištų, jog nesilaikė sutarimo neremti Z.Balčyčio kandidatūros. Politikas teisinosi turėjęs skubiai išeiti iš salės susitikti su pas jį atvykusiais rinkėjais.

Tuo tarpu nedalyvavimas balsavime iš esmės reiškė paramą socialdemokratams, nes premjero kandidatūra tvirtinama paprasta balsų dauguma nuo dalyvavusiųjų balsavime.

Prasidėjo kaltųjų paieškos

Socialdemokratai, žadėję prezidentui Valdui Adamkui garantuoti pakankamą paramą savo kandidatui į premjerus, vakar po pralaimėjimo vengė viešų pareiškimų.

Tačiau nepasitenkinimo bangas ėmė kelti šios partijos vadinamasis antrasis ešelonas. Pirmiausia priekaištauta Z.Balčyčiui, kuris savo pareiškimais esą išgąsdino Darbo partijos atstovus.

Kiti bičiuliai kaltino derybininkus, kurie esą pirmiausia rūpinosi tik savo likimu. Užsiminta, jog gali būti reikalaujama, kad derybose nedalyvautų konservatoriams alergiją keliantis Juozas Bernatonis, taip pat ir Gediminas Kirkilas.

„G.Kirkilas pats nori būti premjeras. Derybininkas negali būti tas, kuris suinteresuotas dėl savo posto”, – vakar pareiškė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Buvo pliekiamas ir į pensiją išėjęs partijos lyderis A.Brazauskas, kuris esą visiškai neįvertino Z.Balčyčio galimybių tapti Vyriausybės vadovu. Buvo girdėti kaltinimų ir prezidentui V.Adamkui, ir net teisėsaugai.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas skundėsi, kad kairiųjų derybininkus supančiojo šalies vadovo nenoras koalicijoje matyti į teisėsaugos akiratį patekusios Darbo partijos.

Irena Šiaulienė įsitikinusi, kad padėtį komplikavo užsitęsęs prokuratūros tyrimas dėl Darbo partijai mestų įtarimų: „Ta nežinomybė visus įstūmė į kampą”.

Atgavo pasitikėjimą savimi

Darbo partijos frakcijos nariai, iki balsavimo dėl premjero kandidatūros buvę paslaptingi, džiaugėsi centro kairės bloko nesėkme. Jie vėl pasijuto esantys vieni svarbiausių politinio turgaus dalyvių.

Laikinojo ūkio ministro Kęstučio Daukšio teigimu, Z.Balčyčio likimą pirmiausia lėmė jo laikysena: „Per mažai ugnelės buvo jo akyse”.

Laikinoji partijos vadovė Loreta Graužinienė irgi leido suprasti, kad jie buvo ne prieš socialdemokratų Vyriausybę, o prieš Z.Balčytį.

Tačiau politikė neatskleidė galimų kitokių valdančiosios koalicijos scenarijų: „Neskubinkime įvykių, apsisprendimas yra prezidento, laikas parodys”.

Nenori pirmalaikių rinkimų

Kitų partijų atstovai, nors ir aptarinėjo įvairiausius ir netikėčiausius valdžios pasidalijimo scenarijus, taip pat žvalgėsi į Prezidentūrą.

Tačiau balsavimą dėl premjero stebėję V.Adamkaus patarėjai vakar iš Seimo spruko nepateikę jokių atsakymų. „Aš tik prezidentui renku informaciją”, – teisinosi patarėjas Darius Gudelis.

Turkijoje viešintis prezidentas V.Adamkus irgi neskubėjo prasklaidyti Lietuvos politinių ūkanų.

Paklaustas, ar dabar teiks Seimui dešiniųjų kandidatą, jis tepasakė, kad atsakymas bus Vilniuje.

Bet prezidentas pakartojo nepritariantis pirmalaikiams Seimo rinkimams, apie kuriuos kaip galimą išeitį iš susidariusios aklavietės pastaruoju metu kalbama vis dažniau.

Kandidatu mini ir G.Kirkilą

Apie tai, kad prezidentas dabar turėtų pasiūlyti Vyriausybę suformuoti Proveržio bloko kandidatui, iš karto po nesėkmingo balsavimo užsiminė ir Z.Balčytis.

Tačiau šis politikas neatsakė, ar palaikytų konservatorių kandidatą į premjerus, tik užsiminė, kad socialdemokratai būtų pajėgūs pasiūlyti kitą savo atstovą: „Partijoje yra ir daugiau kandidatų, galinčių pretenduoti į kandidatus”.

Prieš prezidentui teikiant Z.Balčyčio kandidatūrą kaip galimas kitas socialdemokratų kandidatas į premjero kėdę neoficialiai buvo minimas laikinasis krašto apsaugos ministras G.Kirkilas.

Vakar BNS ministras sakė nesvarstąs tokios galimybės, bet pripažino, kad jei būtų gautas pasiūlymas, jo neatmestų.

Vėl grįžo prie senų kalbų

Tiek dešinieji, tiek kairieji vakar vėl prabilo apie vadinamąją vaivorykštės koaliciją, kurią jau nuo pat pradžių siūlė ir V.Adamkus.

„Manau, dabar prezidentas tai siūlys kitam kandidatui, kuris bus pajėgus formuoti daugumą.

Manau, realus ir logiškas siūly-mas konservatoriams greičiausiai vėl bus grįžti prie vaivorykštės koalicijos arba gali būti siūlymas vėl mažumos Vyriausybei, kurios formuotojai susitartų, kad Seimas nebalsuotų „prieš”, – BNS sakė G.Kirkilas.

Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius taip pat aiškino, kad konservatoriai nėra atsisakę minties derėtis su socialdemokratais, jei šie to tikrai norėtų: „Iki šiol matėme, kad tokio noro socialdemokratai neturėjo. Kai yra noras, visada galima susitarti”.

Naujosios sąjungos pirmininkas A.Paulauskas irgi mano, jog socialdemokratai turėtų nugalėti ambicijas ir vėl grįžti derėtis dėl plačios koalicijos: „Jei derybose nedominuotų postai ir pareigybės, galimybių susitarti yra”.