Nors Baltijos regiono šalių gyventojų perkamoji galia keliskart mažesnė nei Vakarų Europos valstybėse, tačiau Lietuvos bei Estijos investuotojai linkę prisiimti kur kas didesnę investavimo riziką nei ekonomiškai labiau pažengusių valstybių gyventojai. Tokios išvados skelbiamos vienos investicinių paslaugų rinkos lyderių Skandinavijoje ir Baltijos šalyse – Suomijos SAMPO banko grupės – atliktoje investuotojų elgsenos analizėje.
SAMPO grupės turto valdymo bendrovės „SAMPO Baltic Asset Management” (SBAM) filialo generalinio direktoriaus Dariaus Kuzmicko teigimu, investicinės paslaugos jau tapo sparčiausiai augančiu finansinių paslaugų sektoriumi Lietuvoje, o ateityje jų augimo tempai dar labiau spartės. Palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje bei kitose Rytų Europos šalyse investuojamų lėšų santykis su BVP kol kas yra keliasdešimt kartų mažesnis.
Lietuvoje išplatintų investicinių fondų aktyvų vertė 2005 m. sudarė apie 0,8 proc. šalies BVP (skaičiuojama tik viešai išplatintų fondų vertė, kadangi statistinių duomenų apie visus išplatintus fondų vienetus nėra), Rusijoje šis santykis siekė 2,6 proc., Čekijoje – 11,6 proc., Vengrijoje – 11,8 proc., Vakarų šalyse – keleriopai didesnis (Vokietijoje – 22,8 proc., Suomijoje – 49,4 proc., Švedijoje – 60 proc., Prancūzijoje – 126 proc.).
„Investicinių paslaugų bumas neišvengiamai ateis ir į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis. Kaip rodo Suomijos pavyzdys, tai gali atsitikti jau artimiausiais metais. Ilgalaikio investavimo paslaugos Suomijoje pradėjo populiarėti maždaug prieš 10 metų, o po 3-5 metų jų augimo tempai įgavo didžiausią pagreitį ir iki šiol nelėtėja. Šiuo metu Suomijoje išplatintų investicinių fondų aktyvai jau viršija 50 mlrd. eurų. Kadangi Lietuvoje investicinių fondų ir kitų ilgalaikio taupymo paslaugų pasiūla atsirado maždaug prieš 2-3 metus, artimiausiais metais galima tikėtis spartaus jų populiarėjimo”, – pažymėjo vienos didžiausių Skandinavijoje investicinių fondų valdymo bendrovių Suomijos „SAMPO Fund Management” generalinis direktorius Kimmo Laaksonen.
SAMPO specialistų teigimu, investicinių fondų aktyvai Lietuvoje, pernai išaugę beveik 3 kartus, artimiausius 3 metus augs tikrai ne mažesniais tempais.
Kaip teigiama SAMPO atliktoje analizėje, šiuo metu susiformavo itin palankios prielaidos investicinių paslaugų sektoriaus augimui Baltijos šalyse. Vis labiau didėja visuomenės išprusimas, kad būtina pasirūpinti savo ateitimi, ypač dėl nuolat mažėjančio skirtumo tarp dirbančių ir pensinio amžiaus žmonių. Postūmį suteikė ir sėkmingai vykstanti pensijų reforma, kurios metu gyventojai praktiškai gali įsitikinti investavimo nauda.
Be to, už indėlius mokamoms palūkanoms priartėjus prie infliacijos lygio, daugelis gyventojų ieško pelningesnių taupymo instrumentų.
Iš kitos pusės, investavimo sektorių į priekį stumia ir itin didelė pasiūla bei konkurencija. Pasak D.Kuzmicko, Lietuvoje platinamų fondų bei kitų investicinių vienetų pasiūla beveik prilygsta šių produktų pasiūlai Vakarų Europoje. Didėjant fondų populiarumui, su jų teikiamomis galimybėmis susipažįsta vis daugiau gyventojų – didėja klientų pasitikėjimas ir racionalus vertinimas.
Vertindami tipinį investuotojo portretą, SAMPO specialistai šiuo metu pastebi nemažai skirtumų tarp investavimu užsiimančių Baltijos šalių ir Vakarų Europos gyventojų. Nors Baltijos šalių gyventojai turi mažiau investavimo patirties ir mažiau lėšų investicijoms, tačiau yra labiau linkę rizikuoti – dažnai nukreipia lėšas į aukštos rizikos fondus, mažiau dėmesio skiria savo investicinio portfelio diferencijavimui pagal rizikos lygį.
„Įdomu ir tai, jog nemažai rizikuoti mėgstančių klientų, rizikai nepasiteisinus, nepasimoko iš ankstesnio savo elgesio – tikėdamiesi „atsilošti”, daugelis jų vėl renkasi rizikingiausius fondus, dažnai juos vertindami tik pagal ankstesnių kelių mėnesių ar metų rezultatus”, – pastebėjo SBAM filialo vadovas D.Kuzmickas.
K.Laaksonen teigimu, panašios tendencijos Suomijoje buvo pastebimos prieš 7-10 metų.
„Augant investavimo kultūrai, keitėsi ir požiūris – daugelis investuotojų dabar tikisi sukaupti lėšų per ilgalaikį laikotarpį bei diferencijuoja savo investicinį portfelį įvairiomis kryptimis. Labiau patyrę investuotojai supranta, kad pradėti kaupti lėšas savo ar artimųjų ateičiai reikia kuo anksčiau, nes investavimas – ilgalaikis procesas, kuriame būtent laikas yra tavo sąjungininkas”, – aiškino „SAMPO Fund Management” vadovas.
Kaip rodo SAMPO atlikta analizė, svarstydami lėšų kaupimo variantus Lietuvos gyventojai nelinkę pasitikėti finansų valdymo profesionalais. Tai patvirtina ir 2005 metų gruodį „TNS Gallup” atlikta apklausa – jos duomenimis, priimdami sprendimus dėl pinigų tvarkymo, 67,3 proc. gyventojų tariasi su šeimos nariais, 32,6 proc. sprendžia savarankiškai, 6,3 proc. informacijos ieško spaudoje ar internete, 3,1 proc. pasitaria su draugais ar kaimynais. Konsultuotis su finansų valdymo profesionalais linkę vos 5,3 proc. gyventojų.