Informacijos gausa, nuolatinis skubėjimas ir bandymai prisitaikyti nuolat kintančioje kasdienybėje išbalansuoja žmogaus organizmą ir nervinę sistemą. Chroniškas nuovargis pamažu įsismelkia į mūsų gyvenimą.
Chroniškas nuovargis
Apie chroniško nuovargio sindromą vis garsiau ima kalbėti ir medikai, ir pacientai. Šiam sindromui būdingas sumažėjęs darbingumas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, net apatija, kurie nėra kokio nors konkretaus susirgimo požymis ar pasekmė. Nuolat pavargę žmonės skundžiasi emociniu nestabilumu, prislėgta nuotaika, nusilpusiu imunitetu.
Tačiau lėtinis nuovargis nėra susijęs su antinksčių veiklos sutrikimais ar kokiomis nors chroniškomis infekcijomis. Tokią diagnozę galima nustatyti tik kruopščiai ištyrus pacientą ir neradus jokių kitų pablogėjusios savijautos priežasčių. Mat kartais atrodo, kad tai yra lėtinio nuovargio sindromas, o iš tiesų gali būti tuberkuliozės ar anemijos požymis, vitaminų trūkumas arba dėl hormoninių svyravimų kilęs savijautos pablogėjimas.
Rizikos grupės
Chroniško nuovargio sindromas dažniau kamuoja dirbančius įtemptą protinį darbą, susiduriančius su stresinėmis situacijomis bei priimančius atsakingus sprendimus žmones. Rizikos grupei priklauso profesinėje srityje daug pasiekę, užimantys aukštus bei atsakingus postus darbuotojai, taip pat ir viduriniosios grandies vadybininkai – jauni specialistai atsidavę savo darbui ir karjerai. Dar visai neseniai nuo chroniško nuovargio kentėdavo beveik vien vyrai, dabar nuo jų mažai atsilieka ir moterys.
Vieni sėkmingai kyla karjeros laiptais jausdami malonumą ir pasitenkinimą, o kitus dar nepradėjus kopti į profesines aukštumas pakerta lėtinis nuovargis. Tai lemia ne tik darbo pobūdis, bet ir žmogaus charakteris, jo asmeninės savybės. Dažniau nuo lėtinio nuovargio kenčia tie, kurie greiti susinervinti dėl paprastų smulkmenų, yra linkę prisiimti daugiau darbų, nei pajėgia atlikti, arba tie, kurie savęs netausoja ir itin įsijaučia į darbą.
Tačiau jei žmogus darbe nuolat zyzia ir skundžiasi, gaili savęs, bėga nuo sunkumų ir savo darbus užkrauna kitiems, kažin ar jis serga lėtiniu nuovargiu. Tai veikiau primena lėtinę tinginystę.
Kaip įveikti nuovargį?
Atrodytų, kad chroniško nuovargio sindromas nėra kažkas ypatingai pavojinga. Tačiau nuolatinis pervargimas neretai tampa rimtų problemų priežastimi. Nuolat pavargęs žmogus nesugeba atlikti kasdienių darbų, kenčia jo darbo kokybė, neretai pašlyja santykiai su artimaisiais, ima kamuoti bloga nuotaika ar net depresija, o dėl sumažėjusio imuniteto padidėja rizika pasigauti kokią nors virusinę infekciją.
Situaciją apsunkina ir tai, kad šį sindromą itin sunku gydyti – medicinai iki šiol nėra žinomos tikrosios jo priežastys. Gydymo metodai – arba simptominiai (poilsis, vitaminai, augaliniai preparatai ir trankvilizantai), arba eksperimentiniai (hormonų terapija). Buvo bandymų gydyti šį sindromą ir antivirusiniais preparatais (mat viena teorijų skelbia, kad tai viruso sukeltas susirgimas), deja, kol kas nesėkmingai. Taigi šiuo metu geriausias vaistas nuo chroniško nuovargio – profilaktika.
Kaip išvengti lėtinio nuovargio sindromo:
– Pernelyg nesigilinti ir neįsijausti į nemalonias situacijas
– Stengtis priimti sprendimus ilgai nedvejojus ir nesvarsčius
– Dalytis atsakomybe: išklausyti bendradarbių nuomonę ir optimaliai suskirstyti darbus. Juk geras vadovas ne tas, kuris viską daro pats, o tas, kuris geba tinkamai paskirstyti užduotis
– Nesigilinti į smulkmenas ir detales, jei jos nėra esminės
– Neprisiimti sau pareigų ir atsakomybės, kuri priklauso aukštesnio rango darbuotojams
– Per išeigines ilsėtis gryname ore
– Dažniau leisti laiką su šeima
Kaip kovoti su lėtinio nuovargio sindromu:
– Išbandyti kurią nors atsipalaidavimo metodiką – jogą, meditaciją, spalvų, muzikos terapiją
– Reguliariai maitintis sveiku maistu, esant reikalui racioną papildyti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis
– Gerti raminančią žolelių arbatą ar nuovirus. Tam tinka mėtos, valerijonai, melisos
– Bent keletą kartų per savaitę pasportuoti ar paplaukioti baseine
– Kiek galima ilgiau ir dažniau būti gryname ore
– Jei savijauta negerėja, pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt jis skirs gydymą antidepresantais.
Ar ir aš kenčiu nuo chroniško nuovargio sindromo?
1. Mano darbo grafikas perkrautas. Dažnai išeinu į darbą anksti ryte ir grįžtu vėlai vakare.
2. Dažnai negirdžiu žadintuvo ir pramiegu, tenka lėkti kūlvirsčia
3. Kad šiandien reikėjo ateiti anksčiau, neretai prisimenu tik prie įstaigos durų
4. Darbe niekas, išskyrus mane, negali priimti atsakingo sprendimo, o aš atsakingas beveik už viską
5. Aš dažnai ir ilgai svarstau prieš priimdamas sprendimą
6. Jautriai priimu bet kokią kritiką, nors aplinkiniams to ir neparodau
7. Žinau, kad turiu tramdyti emocijas, todėl nuolat save kontroliuoju
8. Dažnai nespėju pavakarieniauti su šeima
9. Ne visada valgau reguliariai ir visavertį maistą
10. Kasmet sergu gripu, dažnai peršalu
11. Nesijaučiu saugus ir įsitvirtinęs
Jei „taip” atsakėte į 7-11 klausimų, reikia nedelsiant keisti savo gyvenimo būdą ir kreiptis į medikus.
5-7 teigiami atsakymai rodo, kad priklausote rizikos grupei. Pravartu peržiūrėti savo veiklą ir daugiau laiko skirti poilsiui bei sveikatos gerinimui.
Jei atsakėte „taip” mažiau nei į 5 teiginius, tai chroniško nuovargio sindromas jums greičiausiai negresia. Tačiau nereikia pamiršti ir toliau tinkamai derinti darbą su poilsiu.