Sostinės galerijoje „Vartai” galima išskirti du požiūrius į metafiziką – italų menininko Salvatore Fiume ir lietuvių tapytojo Leopoldo Surgailio
Birželis į Vilnių atpūtė Italijos dvasią. Projektas, pasaulyje žinomas kaip „Italian festival”, sieja kultūros ir verslo renginius. „Italijos mėnuo” sostinėje pristato šios Apeninų šalies dizainą, dailę, muziką ir virtuvę.
„Vartų” galerija savo 15-mečiui sumanyto parodų ciklo „Svečiai Europos kultūros sostinėje” programą sugretino apskritai su Vilniaus renginiais ir atidarė parodą „Du požiūriai į metafiziką: italo ir lietuvio menininkų akimis”. Keliose salėse garsaus tapytojo Leopoldo Surgailio (g. 1928 m.) drobės. Kitose – žymaus italų menininko Salvatore Fiume (1915-1997) tapyba.
Savas akiai ir sielai
Būtent tokį matome Surgailį per jo kūrinius šioje parodoje. Jo šventieji mums artimi ir suprantami, o ekspresyvūs dailininko spalvų sūkuriai užlieja akis šiluma, teikia kažko tvirto ir patikimo įspūdį. Tokį juntame žiūrėdami į lietuvių liaudies skulptūras. Kadaise dainavimo mokslus metęs ir į dailę pasukęs Surgailis, nestokodamas humoro, per parodos atidarymą svečiams iš Milano prisipažino mokęsis italų kalbos ir dar tebeprisimenąs: „Do-mi-sol-do”. Malonus baritonas ir žiežirbos akyse parodoje puikiai derėjo prie jo darbų.
Nepažintas, bet ne svetimas
O tai – jau apie Salvatore Fiume. Kai prieš metus „Vartų” galerijoje savo kūrybos parodą buvo surengusi per Italų kultūros institutą Vilniuje atsiradusi garsiojo Fiume duktė Laura Fiume, iš jos ir sužinojome, kokią svarbią vietą italų šiuolaikiniame mene yra užėmęs jos tėvas. Šis dailininkas buvo įvairiapusis. Pradėjo viešai reikštis, išleidęs romaną „Tegyvuoja Džokonda” („Viva Gioconda”), vėliau išspausdino dar du romanus, daug apsakymų, dešimt pjesių, du poezijos rinkinius. Dailininkas dirbo žurnalo „Technika ir organizacija” meno vadovu. Palikęs firmą, kuriai priklausė žurnalas, Salvatore visiškai atsidavė dailei. Pirmąją parodą surengė Milane 1949 metais. Sukūrė paveikslų ciklus „Statulų salos”, „Statulų miestai”. Gaudavo daug pakvietimų į parodas, būdavo premijuojamas. Didžiulės, net šimto paveikslų Fiume parodos keliavo iš vienos šalies į kitą. Etiopijoje jis tapė paveikslus ant uolų, taip pat ir ant pusiau sugriuvusios pilies Kalabrijoje sienų. Rengė architektūros projektus. Nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio daug dirbo kurdamas skulptūras. Ėmėsi akmens, bronzos, gumos, medžio, keramikos. Jo didžiulės skulptūros stovi Europos parlamente Strasbūre, Milano ir Romos ligoninėse, ne sykį buvo eksponuojamos po atviru dangumi. Įdomus Fiume scenografijos darbų palikimas. Nuo 1950 metų jis kūrė scenovaizdį ir kostiumus Londono „Covent Garden” teatrui, Romos operai „La Scala”, gimtosios Sicilijos Palermo didžiajam teatrui. Fiume kūrybinis palikimas saugomas ir eksponuojamas didžiuosiuose pasaulio muziejuose Niujorke, Vatikane, Milane, Sankt Peterburge, Maskvoje. Dalį tėvo kūrybos saugo vaikai Laura ir Luciano. Jie atvyko ir į tėvo parodos atidarymą Vilniuje.
Paslaptingi dialogai ir mitologinė išmintis
Pasak dailėtyrininkės Laimos Kreivytės, ši paroda galerijoje „Vartai” – dviejų skirtingų dailininkų, turinčių panašių bruožų, derinys. Abiejų kūryboje juntami klasikinės ir krikščioniškosios kultūrų įtakos elementai. Fiume tapyba skulptūriška, tarsi apčiuopiama. Renesanso epocha palikusi pasauliui plataus požiūrio į meną faktus ir dabar veikia tuos, kurie neišsitenka vienoje kūrybos vagoje. Toks yra Fiume su teatro, architektūros, skulptūros, tapybos darbais. Tėvo kūrybą nagrinėjantis ir parodų sklaida užsiimantis Luciano sakė, jog Viduržemio jūros metafizika, etruskų senųjų legendų dvasia tėvo vaizduotėje kūrė vizijas. Tarp jų dažnai kartodavosi „statulų salų” tema. Estetinė statulų salos – miesto pastatų, tarsi milžiniškų skulptūrų pajauta piešė lyg ir antropomorfinius ar zoomorfinius pavidalus. Juose kartais galima atpažinti milžiniškas jaučio ar arklio formas. Kituose tapybos darbuose (tapė ypatingu būdu ant plonų lentų, kartais savaip jas apdorodamas) matyti monumentali pelėda, gaidys, apuokas, katinas.
Ši lietuvio ir italo dailės paroda – ne tik įdomus derinys, bet ir pavyzdys, kaip laikomasi žodžio. Juk kai pernai Fiume duktė Laura pažadėjo kada nors į Lietuvą, kur jai labai patikę, atvežti tėvo darbus, nemanėme, kad tai tikrai įvyks, ir dar taip greitai. Tad dabar turime aštuoniolikos Fiume, garsaus italų menininko, darbų parodą. Greta – Surgailio drobės, kurios šioje kaimynystėje puikiai rodo ir mūsų menininko kūrybos vertę.