Anklavo gyventojai išsigando būsimojo Lietuvos įsijungimo
į Šengeno erdvę
Jau trejus metus galiojanti tranzito per Lietuvą procedūra, kaip rodo apklausa, tenkina daugumą Kaliningrado gyventojų. Tuo įsitikino ir „Kauno dienos” žurnalistas, keliavęs traukiniu Maskva – Kaliningradas. Tačiau kaliningradiečiams nerimą sukėlė kalbos, kad, mūsų šaliai artimiausiu metu tapus Šengeno erdvės dalimi, neva teks mokėti už galimybę kirsti Lietuvos sieną. Mūsų šalies pareigūnai tokias kalbas paneigė.
Nieko nekainuoja
„Rusijos piliečiams, keliaujantiems tranzitu per Lietuvą, niekas iš esmės nesikeis. Jiems ir toliau bus išduodami supaprastinto tranzito dokumentai”, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba.
Jis praėjusią savaitę su grupe žurnalistų pats keliavo traukiniu Maskva – Kaliningradas ir domėjosi, kaip veikia prieš trejus metus pradėta taikyti procedūra. Anot jo, ji buvo sukurta, rengiantis stojimui į Šengeno erdvę, todėl pakeitimų nebus.
Lietuva nuo 2003 m. liepos 1 d. Rusijos piliečiams, vykstantiems į Kaliningrado sritį ir atgal tranzitu per Lietuvos teritoriją, įvedė supaprastinto tranzito dokumentą (keliaujantiems autotransportu, kainuoja 5 eurus) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD), kuris išduodamas nemokamai.
Nejaučia diskomforto
Traukinys Kaliningradas – Maskva vasarą kursuoja sausakimšas. Tiksliau, visiškai užpildyti yra vietaženkliniai vagonai, kurie sunkiai įsivaizduojami be alkoholio, prakaito, maisto kvapų mišinio.
Kupė vagonuose paprastai yra laisviau, be to, į bilieto kainą įeina mineralinio vandens buteliukas, karštas patiekalas. Tarp nemokamų paslaugų – šachmatai, šaškės, domino. Jų reikia paprašyti vagono palydovės. Patalynė paduodama supakuota polietileniniuose maišeliuose. Pavalgyti galima ir traukinio restorane, kuriame kainos – panašios kaip ir Lietuvoje.
Lena Šaripova su dukra Katia ir sūnumi Dima pasakojo grįžtanti namo į Mamontovą. „Buvau pas mamą, kuri gyvena Vologdoje. Iki jos iš Maskvos traukiniu reikia važiuoti dar 10 valandų. Turime tranzito dokumentą, dėl kurio nekyla problemų. Kai pirkome bilietą, pateikėme savo duomenis, ir viskas. Per Lietuvą taip keliaujame po du kartus per metus”, – pasakojo L.Šaripova.
Kaliningradietė Liudmila Karčenkova kasmet važiuoja į Vladimirą aplankyti seserį. „Balandį išvažiavau, dabar grįžtu namo. Negalėčiau skųstis, kad yra daug rūpesčių dėl tranzito dokumentų”, – sakė ji.
Kaliningradiečiai Jelena ir Andrejus Streliajevai, grįžtantys namo iš Nižnij Novgorodo, taip pat sakė neturintys nusiskundimų dėl tranzito. „Pripratome, atrodo, kad kitaip ir nebus”, – šypsojosi Jelena.
Nepatenkintųjų atsiranda
Rusijos piliečiai, norintys keliauti per Lietuvą, kasose užsisakydami bilietus turi nurodyti asmens duomenis. Jie perduodami Lietuvos ambasadai Maskvoje. Atstovybė per 24 valandas privalo pateikti atsakymą, ar suteikiamas leidimas keliauti per Lietuvą. Rusijos institucijos prieš 24 valandas iki traukinio išvykimo turi pateikti galutinį traukinio keleivių, kuriems reikia STGD, sąrašą. Tada šie dokumentai atspausdinami ir perduodami konsuliniams pareigūnams, dirbantiems traukiniuose. Pareigūnai dokumentus išdalija keleiviams.
Paprastai tranzitiniuose traukiniuose dirba du specialieji kurjeriai ir vienas diplomatas, kuris turi teisę išimties tvarka išduoti STGD, jei keleivio nėra išankstiniame sąraše. Taip daroma, kai keleivis priverstas vykti dėl artimo žmogaus ligos, mirties. Nuo 2003 metų liepos 1 dienos iki 2005 metų liepos buvo išduoti 533641 STGD, išlaipinti 255 asmenys.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rusai traukiniuose nebekelia klausimų dėl tranzito, nebesipiktina tokia tvarka. Tačiau Rusijos milicininkas, apie tai paklaustas, tik nusišypsojo: „Kaip manai, ko aš čia šalia tavęs stoviu?”. „Žinoma, kartais tenka raminti keleivius”, – pripažino pareigūnas, o jo paraudusios akys ir viskam pasirengusio boksininko stovėsena neleido abejoti šiais žodžiais. Jis sakė, kad pasitaiko keleivių, kurie piktinasi, jog „per savo teritoriją negali važiuoti be vizų”.
Baltarusijoje – pigiau
Traukinys net 40 minučių stovi Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. Dešimtys keleivių, daugiausia lietuviai, pasinaudoja proga apsipirkti parduotuvėje „duty free” – pasirodo, tokios yra ne tik oro uostuose. Keliolikos kvadratinių metrų ploto krautuvėlėje prekiaujama vietiniais ir importiniais alkoholiniais gėrimais. Žinomi viskiai čia kainuoja net iki 50 proc. pigiau nei Lietuvoje. Galima nusipirkti ir Baltarusijoje pagamintų prekių – kojinių, pirštinių, saldainių, degtinės.
Kol traukinys stovi, ties abiem jo galais budi po ginkluotą milicininką. Sugrįžus į vagoną, palydovė perspėja, kad netrukus reikės parodyti dokumentus Lietuvos pareigūnams. „Kai jie įlips į vidų, prašom visų būti savo vietose”, – paliepė palydovė.
Lietuvą prisimena su nostalgija
Ponia Galina iš Smolensko važiavo aplankyti Kaliningrade gyvenančių artimųjų. Moteris sakė, kad labai norėtų vėl apsilankyti ir pačioje Lietuvoje. „Jūsų šalyje buvau gal prieš keturiasdešimt metų. Labai patiko, prisimenu kavines gatvėse, skanius ledus. Tėvai gyveno Ukrainoje, kasmet važiuodavome jų aplankyti. Buvau ne tik Vilniuje. Lankiausi Kaune, Vilkaviškyje, Kybartuose. Tai buvo miestai, į kuriuos važiuodavome maisto produktų. Lietuviai nebuvo patenkinti, nes išveždavome jūsų produktus”, – juokėsi moteris.
Ji Lietuvoje lankėsi ir maždaug 1993 metais. „Kaip ir prieš kelis dešimtmečius, Lietuvoje vėl pasijutau labai gerai. Jūs visada gerai gyvenote ir gyvenate. Žmonės labai malonūs, niekada niekas manęs neįžeidė”, – pasakojo Galina. Ji prisipažino, kad norą atvažiuoti į Lietuvą stabdo ir baimė dėl neva didelių kainų mūsų šalyje. „Girdėjau, kad pas jus brangiau nei Maskvoje. Sakote, kad netiesa?” – stebėjosi moteris.