Per dieną – dvi maudynių aukos

Vakar Kauno ugniagesių gelbėtojų narai aptiko dviejų nuskendusių vyriškių kūnus. Matydami prasidėjusį maudynių vajų, kai žmonių gyvybėms vandens telkiniuose gresia vis didesnis pavojus, pareigūnai ragina poilsiautojus tinkamai įvertinti savo galimybes bei riziką.

Lygiai vidurdienį ugniagesių gelbėtojų pagalbos vakar prireikė Kauno rajone, Jadagonių kaime. Čia esančioje kaimo turizmo sodyboje pasigesta vos prieš keturias dienas savo 37-ąjį gimtadienį atšventusio kauniečio. Maždaug aštuonių arų plote esančiame tvenkinyje narai surado skenduolį. Pasak pareigūnų, vyriškio kūnas gulėjo maždaug dviejų metrų gylyje už dešimties metrų nuo kranto.

Pirminiais duomenimis, nelaimėlis prieš pat maudynes kaitinosi ant kranto esančioje pirtelėje, o iškart po to šoko į vandenį atsigaivinti. Daugiau jo niekas iš aplinkinių nebematė.

Nespėjus sugrįžti į komandą, ugniagesių gelbėtojus pasiekė dar vienas pagalbos prašymas. Šįkart galimai nuskendusio 29-erių metų vyriškio pasigedo artimieji. Dingusiojo paieškas pradėję policijos pareigūnai kreipėsi į narus, prašydami jų atvykti į Neries krantinę, prie 2-uoju numeriu pažymėto pastato.

Dar sekmadienio popietę šioje vietoje prie upės žaidę vaikai rado ant kranto numestus vyriškus drabužius, kuriuose aptiko asmens tapatybės kortelę ir kitus dokumentus. Mažamečiai nedvejodami pristatė radinį aptiktu adresu. Jau tąkart dokumentus paėmusi 29-erių metų kauniečio motina teigė nujautusi nelaimę, o vėliau tokia nuojauta dar labiau sustiprėjo, kai sūnus naktį negrįžo į namus. Juolab kad šeima gyveno visai netoli nelaimės vietos.

Vakar, apie 14 val., atvykę narai, naudodamiesi visa specialia įranga, netruko skenduolį surasti vos už keturių metrų nuo kranto ir maždaug trijų metrų gylyje. Pareigūnų teigimu, paieškos galėjo užtrukti gerokai ilgiau, tačiau mirtinos nelaimės vietoje upės srovės beveik nebūta, todėl aptikti nuskendusio vyriškio kūną nebuvę itin sudėtinga.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas spaudai inspektorius Aurelijus Lukauskas konstatavo, kad pagrindinė tokių tragiškai pasibaigiančių nelaimių priežastis – prie vandens telkinių vartojami alkoholiniai gėrimai. Ne paslaptis, kad tokios pramogos kartais tampa besaikės. Pareigūnas suskaičiavo, kad kone devynios iš dešimties tokių nelaimių būna glaudžiai susijusios su svaigalais.

„Vieni pernelyg smarkiai įkaitę po pirties neria į vandenį norėdami akimirksniu atsigaivinti, o kitus gali paveikti netgi saulės kaitra ar persivalgymas. Kai tokiais atvejais prisideda alkoholis, situacija tampa išties grėsminga”, – pabrėžė A.Lukauskas.

Kita gan dažna incidentų aplinkybė – noras prieš kitus pademonstruoti perdėtą drąsą, kai neįvertindami savo galimybių maudynių dalyviai plaukia kuo toliau.

Paklaustas, kokių priemonių reikia imtis, norint išvengti tokių mirtinų nelaimių, A.Lukauskas paaiškino, kad būtina nepalikti vieniems kitų be priežiūros, o ypač tai svarbu poilsiaujant su mažamečiais.

„Jei plaukiant sutraukia mėšlungis, nereikia išsigąsti, o tiesiog stengtis lėtai artėti prie kranto. Pamasažavus traukulys praeina. Labai pavojinga, kai vandenyje ištinka širdies priepuolis, todėl pasikaitinus saulėje negalima lėkti kūliais į vandenį, o verčiau pasinerti nuosekliai – iš pradžių iki kulkšnių, vėliau iki kelių, juosmens, o tada jau galima panerti. Pakliuvus į sūkurį, galima išsigelbėti paneriant po vandeniu ir nuplaukiant nuo pavojingos vietos. Negalima plaukti toli nuo kranto, bandyti perplaukti sraunią arba plačią upę. Jei pradedama skęsti, būtina atsiminti, jog pirmasis, kuris gali pagelbėti – pats skęstantysis, galintis šauktis pagalbos, atkreipti žmonių ir gelbėtojų dėmesį”, – patarė A.Lukauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.