Pilietybė „vaiduokliui

Prezidentas Valdas Adamkus išskyrė Lietuvai niekuo nenusipelniusį svetimšalį

Prieš trejus metus Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė pilietybę Rusijos piliečiui Mansurui Sadekovui.

Tai padaryti rekomendavo Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, kurio proteguojamas asmuo buvo pristatomas Rusijos verslininku, ketinančiu investuoti Lietuvoje, nors tuo pačiu metu dirbo paprastu meistru koncernui „Vikondos kapitalas” priklausančioje įmonėje „Vikstata”.

Abejotinas pilietybės suteikimas duoda peno pasvarstymams, už kokius nuopelnus valstybės vadovas dalija pilietybę.

Mįslė už pusę milijono

Prezidentas V.Adamkus „Kauno dienai” kategoriškai neigia, kad V.Uspaskichas prieš trejus metus jam padėjo padengti 1,2 mln. litų rinkimų skolas. Kilus įtarimams, kad didžiąją jų dalį sumokėjo „Vikondos kapitalui” priklausančios įmonės ir jose dirbantys fiziniai asmenys, V.Adamkus tikino, kad iš Darbo partijos vadovo, laikinai sustabdžiusio savo įgaliojimus, nėra gavęs nė cento.

„Nei jis V.Uspaskicho prašė, nei jis prašė kitų pagalbos tarpininkauti”, – vakar sakė Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Bet visuomeninė organizacija „Valdo Adamkaus fondas” iki šiol visuomenei nepateikė detalaus aukotojų sąrašo, kuriuo būtų galima pagrįsti 521,9 tūkst. litų paramą, kurią suteikė „įvairūs privatūs asmenys”.

Ataskaitoje yra nurodyti tik 6 fiziniai asmenys, fondui paaukoję nuo 143 litų iki 312 tūkst. Lt.

Sąrašą asmenų vakar atsisakė nurodyti ir „V.Adamkaus fondo” vadovas Raimundas Mieželis, esą pagal tuomet galiojusius įstatymus reiktų gauti 90-100 žmonių sutikimus, kad būtų galima viešinti jų pavardes.

„Mes nusprendėme pristatyti tik juridinius asmenis ir davusius didesnes sumas. Jų buvo atsiklausta, ar jie sutinka. Tų, kurie skyrė mažiau pinigų, pavardžių nei tada neskelbėme, nei dabar tai planuojame daryti”, – tikino R.Mieželis.

Verslininkas, dirbantis meistru

V.Uspaskichas kartą netiesiogiai pripažino, nors vėliau ir neigė, kad V.Adamkui padėjo grąžinti rinkimų skolas. Tačiau būtent tuometinis Darbo partijos lyderis, V.Adamkui grąžinus rinkimų skolas, rekomendavo suteikti pilietybę išimties tvarka Rusijos verslininkui M.Sadekovui. Rekomendacijoje V.Uspaskichas tikino, kad tai „vienas geriausių ir perspektyviausių Rusijos verslininkų”, kurio verslo plėtojimas mūsų šalyje neva turėtų teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai.

Gorkio srityje gimęs M.Sadekovas nuo 2002-ųjų buvo įdarbintas meistru V.Uspaskicho koncerno „Vikondos kapitalas” valdomoje Kėdainių statybos bendrovėje „Vikstata”.

Verslininko ir kartu paprasto meistro biografijoje nurodyta, kad jis yra Rusijos UAB „Volga-Petroleum” generalinis direktorius, taip pat UAB „TAT Neft-Volga-Petroleum” generalinis direktorius. Verslininkas esą užsiima labdaringa veikla, yra mecenatas, o su Lietuva jį esą sieja dar ir artimi ryšiai – Kėdainiuose gyvena ir dirba jo žmona Aldona Paškevičiūtė.

Prašymą dėl pilietybės suteikimo M.Sadekovas parašė 2003 m. vasario 18 d. Maskvoje, tai yra net nebūdamas Lietuvoje ir nemokėdamas lietuvių kalbos. Vasario 24-ąją, vos po 6 dienų, V.Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo buvo suteikta pilietybė išimties tvarka.

Aukotojai turi būti skelbiami

Paklaustas, ar tarp neįvardytų rėmėjų nėra pilietybę gavusio M.Sadekovo pavardės, fondo vadovas R.Mieželis iš pradžių patikino, jog „tokios pavardės tikrai nėra”. Tačiau sužinojęs, jog tai Rusijos verslininkas, turintis Lietuvos pilietybę, sudvejojo: „Atvirai pasakius, neprisimenu. Reikia patikrinti, bet man atrodo, kad rusiškų pavardžių ten beveik nebuvo. Tačiau dabar esu ne Vilniuje”.

Buvusi fondo finansininkė Janina Šarkuvienė taip pat nenori nieko bendra turėti su šia istorija. „Nieko negaliu atsakyti į šį klausimą. Atsimenu, kad toks sąrašas buvo, bet aš jo neturiu”, – teigė J.Šarkuvienė. Ji sako, kad sprendimas neviešinti šių rėmėjų priimtas dėl vienintelės priežasties – jų gausybės, o ne dėl to, kad tarp jų yra tam tikrus ryšius galinčių atskleisti pavardžių.

„Vadovaujantis dabartiniais įstatymais, joks fondas negali remti rinkimų kampanijos, o visi aukotojai turi būti paskelbiami”, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Rekomendavo gerai nepažinodami

Greta V.Uspaskicho, M.Sadekovui rekomendacijas parašė dar keli žinomi žmonės – Darbo partijos narys, dabar dirbantis Europos parlamente, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Degutis, „darbietis” Seimo narys Vladimiras Orechovas bei tuometinis parlamentaras Algimantas Valentinas Indriūnas.

„Malonu, kad Lietuva tampa patraukli kitų šalių verslininkams ir kad jie nebijo rizikuoti, plėsdami savo verslą mūsų šalyje. Tarp tokių man yra gerai pažįstamas Rusijos verslininkas, turintis šeimą Lietuvoje, M.Sadekovas. Lietuvos pilietybės suteikimas jam taptų dar didesniu stimulu vystyti tarptautinį verslą Lietuvoje”, – rašė rekomendacijoje A.Degutis.

Po trejų metų jis savo gerą pažįstamą vos beprisimena. „Jis man ne draugas. Ne taip jau gerai jį pažinojau, man jį kažkas rekomendavo kaip verslininką, kuris nori investuoti Lietuvoje. Neturėjau priežasčių atsakyti ne, todėl pasirašiau tarpininkavimo raštą. Be to, ne aš jam suteikiau pilietybę. Tai sprendė kiti žmonės”, – kratėsi atsakomybės pašnekovas.

Po to A.Degutis tikino M.Sadekovo nei matęs, nei su juo bendravęs, juolab nesidomėjęs, ar šis nuveikė ką nors Lietuvos labui.

Tą patį tvirtina ir V.Orechovas. Jis pripažino, jog parašyti rekomendaciją šiam žmogui jo paprašė V.Uspaskichas. „M.Sadekovo pavardė lyg ir girdėta, bet neatsimenu, kaip jis atrodo, seniai nebendravau. Po to, kai parašiau rekomendaciją, daugiau nesimatėme”, – sakė Seimo narys.

Jis tikino, jog pilietybės suteikimo motyvas buvęs verslininko ketinimai Lietuvoje statyti Kėdainiuose įmonę, steigti naujas darbo vietas. Be to, M.Sadekovas dėl savo pilietybės (jis yra pusiau čečėnas, pusiau osetinas) esą buvo persekiojamas, negalėjo ramiai gyventi ir dirbti Rusijoje. Dėl šios priežasties V.Orechovas jam taip pat norėjęs padėti.

Tuometinis V.Adamkaus patarėjas Darius Kuolys taip pat teigė neprisimenąs M.Sadekovo pavardės ar kokių nors su pilietybės jam suteikimu susijusių aplinkybių. „Tai buvo ne mano veiklos sfera, viską tvarkė teisininkų grupė. Aš nieko nežinau”, – sakė jis. Tačiau D.Kuolys labai nustebo, išgirdęs, kad rekomendaciją M.Sadekovui parašė V.Uspaskichas ir kad pilietybė buvo suteikta per tokį trumpą laiką.

Dalijo lengva ranka

2003 m. Prezidentūros kanceliarijai vadovavęs Andrius Meškauskas tikino, kad M.Sadekovo pavardė jam nieko nesako. Paprašytas pakomentuoti, ar buvo įprasta, kad išimties tvarka pilietybė suteikiama per keletą dienų, jis sakė, kad tai galėjęs būti paprasčiausias sutapimas.

„Prašymai suteikti pilietybę būdavo svarstomi, kai jų susikaupdavo kelios dešimtys. Todėl pirmajam galėjo tekti ir ilgiau palaukti, paskutiniam – visai trumpai”, – tikino A.Meškauskas. Tačiau patikrinus Prezidentūros archyvą pasirodė, kad 2003 m. vasario 24 dieną Prezidentas pasirašė tik vieną dekretą dėl pilietybės suteikimo būtent M.Sadekovui.

Tą pačią dieną pasirašyti dar du dekretai, tačiau kitais klausimais. Nei dieną prieš tai, nei po to nė vienas kitas dekretas, susijęs su pilietybės suteikimu, pasirašytas nebuvo. Tad vargu, ar ši skuba buvo sutapimas.

Buvęs kanceliarijos vadovas teigia, kad išimties tvarka suteikiant pilietybę būtina nurodyti svarią priežastį. Be to, buvo tokia praktika, kad jos prašantieji turėdavo pateikti žinomų asmenų rekomendacijas, kuriose būtų nurodytos tos priežastys.

Tačiau ar jos atitinka tikrovę, ar yra laužtos iš piršto, niekas netikrindavo, svarbu, kad ją parašiusiojo pavardė žinoma. „Neturėjome kada to daryti, tų prašymų gaudavome dešimtimis ir šimtais, tik išimties tvarka suteikimo būdavo prašoma rečiau”, – aiškino A.Meškauskas.

Kaimynai nėra matę

Abejotinomis aplinkybėmis pilietybę gavęs M.Sadekovas skelbia nuolat gyvenantis Kėdainiuose, Liaudies gatvės daugiabučio namo bute. Šis turtas įregistruotas žmonos A.Paškevičiūtės vardu. „Kauno dienos” žurnalistui priėjus prie minėto namo, ant suoliuko saule mėgavosi dvi moterys.

„Šito žmogaus nesu mačiusi”, – tikino A.Paškevičiūtės kaimynė Danutė. Ji dar kartą įdėmiai apžiūrėjo M.Sadekovo nuotrauką. „Ne, tikrai jo niekada nemačiau”, – sakė Danutė.

Patekus į laiptinę, menamų sutuoktinių buto durų niekas neatidarė. Tačiau kad bute kažkas gyvena, paliudijo pašto dėžutėje esantys laikraščiai. Duris atidarė tik vienu aukštu žemiau gyvenanti ponia Lena.

„Niekada šito vyro nemačiau, nors šiame name gyvenu jau 15 metų”, – „Kauno dieną” patikino ji. Lena labai nustebo, sužinojusi apie A.Paškevičiūtės santuoką, nes niekada nėra mačiusi jos su kokiu nors vyru.

Buvo V.Uspaskicho padėjėja

Kad A.Paškevičiūtė yra ištekėjusi nuo 2001 metų, nuostabos neslėpė ir buvę jos pavaldiniai Kėdainių jaunimo mokykloje. Šios mokyklos direktore A.Paškevičiūtė tapo 2005 m. rudenį, laimėjusi Savivaldybės skelbtą konkursą. Jame A.Paškevičiūtė buvo vienintelė pretendentė.

Iki konkurso moteris dirbo V.Uspaskicho padėjėja. Tada jis dar buvo Seimo narys. Tačiau mokykloje A.Paškevičiūtė ilgai neužsibuvo, nors su Darbo partija ją sieja ir dabartinis darbas. A.Paškevičiūtė dabar – Seimo narės Virginijos Baltraitienės padėjėja, kurios priimamasis yra Kėdainių rajono savivaldybėje.

Nežino, kur yra vyras

„Iš kur man žinoti, kur jis, – sakė A.Paškevičiūtė, paklausta, kur yra jos vyras. – Pastaruoju metu kartu negyvename, nors labai dažnai pasikalbame telefonu”.

Ji tikino nežinanti, kur šiuo metu yra jos vyras – Lietuvoje ar Rusijoje. „Jis už mane yra šešeriais metais jaunesnis, paskui taip ir išeina”, – išsiskyrimą mėgino paaiškinti A.Paškevičiūtė.

Ji teigė, kad prieš išsiskyrimą su vyru gyveno vieno kambario bute Liaudies gatvėje, tačiau pastebimai sutriko, replikavus, kad niekas iš kaimynų nėra matę jos vyro.

„Ką aš galiu padaryti, kodėl jie nėra jo matę”, – sakė A.Paškevičiūtė. Paklausta, ar tai nebuvo fiktyvi santuoka, moteris kalbėjo, kad už M.Sadekovo ištekėjo „iš meilės, o ne iš reikalo”.

Ji nesutiko pasakyti M.Sadekovo telefono numerio. „Pati jam paskambinsiu ir paklausiu, ar jis nori su jumis kalbėtis, bet labai abejoju, ar sutiks”, – sakė A.Paškevičiūtė.

Informacijos neteikia

Apie M.Sadekovą nieko nenorėjo girdėti Kėdainių statybos bendrovės „Vikstata” generalinis direktorius Gintaras Aleknavičius. „Su žiniasklaida nebendrauju”, – staigiai nutraukdamas pokalbį sakė jis.

„Kauno dienai” apsilankius įmonėje, ne ką aiškiau kalbėjo ir „Vikstatos” darbuotojai. „O kas jis toks?” – žurnalisto perklausė su sekretore šnekučiavusios dvi darbuotojos. Tik po akimirkos, tarsi prisiminusi, sekretorė pasakė: „Direktorius sakė, kad apie M.Sadekovą informacijos neteikiame”.

„Vikstatos” meistro nepažino ir bendrovės teritoriją saugojusi apsaugininkė. Ji atidžiai apžiūrėjo nuotrauką ir prisiekinėjo, kad parodyto vyro nepažįsta.

M.Sadekovo pavardė pasirodė negirdėta ir „Vikstatos” generalinio direktoriaus pavaduotojui Robertui Masilioniui. „Įmonėje dirba apie 300 žmonių, todėl ne visus žinau”, – sakė jis. Tačiau po minutės jis prisipažino pažįstąs M.Sadekovą, esą visus įmonėje dirbančius meistrus jis žino. „Bet, tiesą sakant, jo senokai nemačiau”, – tikino R.Masilionis.

Ir turtuolis, ir vargšas

A.Paškevičiūtė abejoja, ar M.Sadekovas turi savo verslą Lietuvoje. Kad taip nėra, liudija ir įvairiausi duomenys. M.Sadekovas mūsų šalyje neturi ne tik jokio turto, bet ir neužima jokioje akcinėje bendrovėje svarbių postų. Gali būti, kad Prezidentui V.Adamkui dideliu verslininku prisistatęs M.Sadekovas apskritai yra retas svečias Lietuvoje.

Nuo 2003 m. jis tik du kartus buvo išskridęs iš Lietuvos į Rusiją. Paskutinį kartą šalį jis paliko 2005 m. spalio 21 d., bet apie jo grįžimą nėra jokių žinių. Tiesa, į Lietuvą jis galėjo grįžti kirsdamas kitos Europos Sąjungos valstybės sieną (pavyzdžiui, Latvijos arba Lenkijos). Tačiau vis stiprėja įtarimas, kad pilietybė M.Sadekovui buvo reikalinga tik dėl laisvės keliauti po ES.

Šių metų vasarį Rusijos žiniasklaida M.Sadekovą, tai yra „Vikstatos” meistrą, vadino Rusijos verslininku, Nižnij Novgorodo įmonės „Volga Petroleum” savininku, valdančiu 28 degalinių tinklą.

„Dar šiais metais Maskvos centre bus atidarytos elitui skirtos dvi „Vatel” parduotuvės, kuriose prekių kainos bus nuo 50 JAV dolerių, o trečdalį klientų sudarys „įprasto rato verslininkai”, – rašė laikraštis „Vedomosti”. Šį tinklą kuria M.Sadekovas ir prancūzas Ksavjė Pinjė.

Nelinkęs dažnai rodytis viešumoje

Kad M.Sadekovas yra prieštaringa asmenybė, „Kauno dienai” patvirtino ir Nižnij Novgorodo žurnalistai. „Jis nėra tas žmogus, kuris mielai rodosi viešumoje, – sakė Nižnij Novgorodo naujienų agentūros vyriausiasis redaktorius Maksimas Kalašnikovas. – Jo valdoma įmonė „Volga Petroleum” nėra ir labai įtakinga, nes mieste dominuoja „Lukoil”.

„Volga Petroleum” detalioje veiklos ataskaitoje minima, kad įmonė neturi antrinių įmonių, o 28 degalinėse per mėnesį realizuojama apie 10 tūkst. tonų degalų. Pasak M.Kalašnikovo, M.Sadekovas yra aktyvus totorių ir musulmonų bendruomenės narys. Nižnij Novgorodo „Volga Petroleum” biure sekretorė atsisakė sujungti su M.Sadekovu.

„Jis paprastai būna Maskvoje, – sakė sekretorė. – Bet šiuo metu vargu ar jį rasite, nes jis atostogauja”.

Beje, po „Kauno dienos” skambučių į „Vikstatą”, M.Sadekovas, o gal jo vaiduoklis, birželio 14 d. savo noru išėjo iš darbo.

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė „Kauno dienai” sakė, kad tik teismas gali atimti iš asmens pilietybę.

„Pilietybės įstatyme nurodyta, kad pilietybės netenkama jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ir teismo sprendimu”, – sakė D.Vežikauskaitė.

Pasak jos, melagingi duomenys gali būti pagrindas kreiptis į teismą, kuris galėtų pilietybę panaikinti. „Prezidentas savo nuožiūra negalėtų panaikinti pilietybės, bet galėtų kreiptis į teismą”, – tikino D.Vežikauskaitė.