Tuo metu, kai sostinėje niekaip neranda bendros kalbos amžinieji priešai – konservatoriai ir socialdemokratai, Panevėžyje tarp šių partijų irgi dedasi negeri dalykai.
Provincijos politikai ėmė nebesutarti, kas iš jų daro gerus darbus, o kas tik šlovę ir garbę pasisavina.
Valdžioje esantys konservatoriai apsiskelbė, kad tik jų dėka miestas gavo milijonines sumas iš Vyriausybės rezervo. Po tokio akibrokšto socialdemokratai vožė atgal, esą jų premjeras Algirdas Brazauskas Aukštaitijos sostinei špygą būtų parodęs, jei ne jo partijos lobistai.
O „Panevėžio rytas” tuo tarpu prisiminė, kad Panevėžyje tai jau ne pirmas kartas, kai pavagiama gerų darbų autorystė. Gabiausi tam – konservatoriai.
Būtų gavę tik šnipštą
Pasitraukdamas nuo politinės arenos A.Brazauskas Aukštaitijos sostinei metė didžiausią kąsnį – beveik 3 milijonus litų.
Po to Panevėžio tarybos spaudos atstovai iš karto išplatino pranešimą, esą tai pasiekta tik miesto vadovo Vito Matuzo, Seimo nario Juliaus Dautarto, na ir dar valstiečių liaudininko Alfredo Pekeliūno bei Darbo partijos nario Skirmanto Pabedinsko pastangomis.
„Aš raštu kreipiausi į Seimo narį J.Dautartą, prašydamas paremti savivaldybės pateiktus prašymus dėl lėšų skyrimo miesto reikmėms. J.Dautartas pasitelkė Seimo vicepirmininką A.Pekeliūną, Seimo narį S.Pabedinską ir jau bendromis pastangomis kreipėmės į Vyriausybę”, – teigė V.Matuzas.
Toliau savivaldybės pranešime buvo išvardinta, kas ir kiek gavo lėšų.
300 tūkst. litų skirta Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos stogo remontui. 300 tūkst. litų – „Linelio” specialiosios mokyklos-darželio remonto darbams, 200 tūkst. litų Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro bazėms atnaujinti prieš IV tautinę olimpiadą.
Taip pat Vyriausybė skyrė 200 tūkst. litų Panevėžio kolegijos bendrabučio pastato patalpoms remontuoti ir studijoms pritaikyti, 190 tūkst. litų Panevėžio ligoninės šilumos punktų rekonstrukcijai ir net 1,7 mln. litų Panevėžio ligoninės vaikų korpuso rekonstrukcijos baigimo darbams.
Opozicija veikia kitaip
„Perskaitę tokį pranešimą mūsų partijos nariai, švelniai tariant, nustebo. Akivaizdu, kad konservatoriai pasisavino svetimus nuopelnus. Meras reklamuoja Dautartą – reklamuoja ir save.
Nėjome su jais aiškintis ir mokyti etikos, nors tikimės, kad kada nors jie padorumo vis dėlto išmoks”, – kalbėjo Socialdemokratų partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Povilas Vadopolas.
Pašnekovas prisiminė tuoj po incidento papriekaištavęs tą pranešimą išplatinusiai ryšių su visuomene atstovei Jardai Paukštienei, tačiau ši pasiteisino vykdžiusi mero nurodymą.
Kad būtų lengviau panevėžiečiams suvokti gerų darbų pasisavinimo mechanizmą politikoje, P.Vadopolas pateikė pavyzdį apie save ir savo įtaką miesto tarybai.
„Esame opozicijoje, o tai reiškia, kad mūsų įtaka miesto valdyme – jokia. Ar šauksi, ar rėksi, valdančioji dauguma tik pasiklausys ir priims sprendimą tokį, koks naudingas jai.
Tas pats yra ir aukščiausiame valdžios lygyje. Būtų naivu tikėtis, kad išgirdęs tokios aktyvios opozicinės partijos – konservatorių atstovų prašymą A.Brazauskas ims iš sykio ir jį įvykdys”, – aiškino žinomas mieste socialdemokratas.
Ministro vizitas – specialus
Kadangi Panevėžio valdžioje, pasak P.Vadopolo, jiems rankos surištos, socialdemokratai nusprendę padėti miesto žmonėms per kitą liniją – Vyriausybę ir jos vadovą A.Brazauską.
P.Vadopolas tikino lobizmo tikslais pramynęs takus ir į Seimą. Tą jam nebuvę sunku padaryti, nes yra ne tik pažįstamas su visais aukščiausiais valdžios atstovais socialdemokratais, bet ir eina Seimo narės Birutės Vėsaitės padėjėjo-sekretoriaus pareigas.
Prieš du mėnesius tylus dabar jau buvusio finansų ministro Zigmanto Balčyčio apsilankymas Panevėžyje irgi buvęs ne koks šiaip sau užsukimas pusiaukelėje, o specialus vizitas pasitikrinti, kam miestui reikia tiek lėšų.
Išgelbėjo raštelis
Nors niekas neabejoja, kad milijonai litų Panevėžio ligoninei skirti tik iš didelės A.Brazausko bičiulystės su ligoninės vadovu Česlovu Gutausku, tačiau P.Vadopolas tvirtino, jog tų pinigų ligoninės direktorius oficialiai prašė per jį – miesto tarybos narį.
Dėl Panevėžio kolegijos reorganizavimo į P.Vadopolą kreipėsi jos direktorius liberalcentristas Kęstutis Gudas. Socialdemokratas gali tą įrodyti oficialiu K.Gudo pasirašytu raštu.
Ne visada esą lengva iškaulyti taip trokštamas lėšas. Itin buvę sunku gauti pinigų „Linelio” vaikų darželio remontui. Paskutinę dieną prieš Vyriausybės posėdį jis išgirdęs, kad žemesnio lygio valdininkai 300 tūkstančių litų apkarpė iki 50 tūkst. litų.
Ministrui buvę nebeįmanoma prisiskambinti, todėl P.Vadopolas nulėkė pas apskrities viršininkę Gemą Umbrasienę ir paprašė pagalbos. Šioji nuvykusi į posėdį ir paskutinę minutę spėjusi nusiųsti ministrui raštelį. Taip „Lineliui” buvę skirta 100 tūkst. litų.
P.Vadopolas nesišaipė iš konservatorių gyrimosi, esą jie mąsto valstybiškai, bet pats tikino labiau mėgstąs žodį „ūkiškai”. Gal todėl esą jis aplankęs miesto mokyklas, darželius, kitas įstaigas, o miesto vadovai juose nė akių niekada nerodę, todėl ir net nežinantys, kam prašoma pinigų.
„Pušyno” sanatoriniame darželyje žiemą 14 laipsnių temperatūra, o ten juk ligoti vaikai suvežti. Tam darželiui iš Vyriausybės rezervo fondo gavome 259 tūkst. litų”, – pasakojo pašnekovas.
Gąsdino privatizavimu
P.Vadopolas atminė, kad svetimą garbę konservatoriai pasisavino jau anksčiau – kai iš Vyriausybės buvo gauta lėšų miesto muzikos mokyklos langams keisti.
Paskui jis buvęs tarkuotas politinių oponentų už neva negražų lobizmą muzikiniam teatrui, kurio pertvarkai gauta 750 tūkst. litų. Konservatoriai tada piktinosi, esą P.Vadopolas taip stengiasi tik dėl savo pavaduotojo partijos skyriuje muzikinio teatro direktoriaus Vidmanto Kapučinsko.
Po šių intrigų konservatoriai netgi panorę keršyti – privatizuoti esą menko meninio lygio muzikinio teatro pastatą.
Praėjusių metų pabaigoje seimūnas konservatorius J.Dautartas gyrėsi, kad tik jo dėka gauta lėšų Pilėnų mokyklos statybai ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos pertvarkai. P.Vadopolas yra įsitikinęs, kad nuopelnai čia – buvusio apskrities viršininko socialdemokrato Rimanto Sankausko.
Dėl statomos Pilėnų mokyklos labai stengiasi, kaip yra pats sakęs, ir Seimo narys liberalsąjūdietis Gintaras Šileikis.
Tačiau šįkart parlamentaras nepanoro kalbėti apie savo lobistinę veiklą, nes manė, kad ne šioje srityje reikia dalintis nuopelnus.
„Nenoriu į tą tuščią kovą įsijungti. Visi mes stengiamės dėl miesto ir darome tai visais įmanomais lygiais”, – aiškino G.Šileikis.
Pašnekovas vis dėlto pridėjo, kad A.Brazausko vadovavimo metais buvo jaučiama, jog Vyriausybė labiau rėmė tuos miestus, kurių merais buvo socialdemokratai. Tai esą – labai blogai.
„Regionai turi būti vystomi tolygiai. Negali būti diskriminacijos kitiems miestams”, – tvirtino G.Šileikis.
Už postą žadėjo paramą
„Panevėžio rytas” buvo gavęs žinių, kad prieš keletą metų per interpeliaciją verčiant merą Valdemarą Jakštą maištininkus palaikė ir tarybos narys socialdemokratas Vytautas Vidmantas Zimnickas.
Buvęs LDDP narys tada ne-slėpė tikslo tapti miesto vadovu ir, anot šaltinių, turėjo labai svarų argumentą: „Jūs mane išrenkate į valdžią ir, kaip A.Brazauskas man pažadėjo, – miestui skirs 3 mln. litų”.
Tačiau įtakingesniems maištautojams iš dešiniųjų stovyklos tai nepadarė įspūdžio, nes jie patys gviešėsi valdžios. Pastarieji, pasinaudoję V.V.Zimnicko parašu interpeliacijoje, jį patį iškart atstūmė.
„Tada aš iš karto pareiškiau, kad interpeliacijos nepalaikau, o kolegai pasakiau, kad jis sąjungininkų bus bemat suvalgytas. Taip ir buvo”, – prisiminė P.Vadopolas.
Kas pakeitė Laisvės aikštę?
Dėl nuopelnų Panevėžiui garbės yra nepasidaliję net ir patys konservatoriai.
Prieš dešimtmetį, kai į miesto merus buvo išrinktas dar niekam beveik nežinomas V.Matuzas, miestas gavo nemenką Vyriausybės paramą – milijonus litų Laisvės aikštės dangos rekonstrukcijai.
Visur buvo pristatoma, kad tai V.Matuzo nuopelnas, o vėliau, kai susirieję konservatoriai skilo į dvi stovyklas, buvęs savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys pareiškė, esą tik jo dėka tie pinigai buvo gauti.
Patarė nešnekėti nesąmonių
Vakar merą V.Matuzą buvo itin sunku surasti. Visą pusę dienos jis posėdžiavo, o vėliau išvyko rengtis kelionei į Briuselį.
Vis dėlto 16 valandą, prieš pat sėsdamas į lėktuvą, meras atsiliepė mobiliuoju telefonu.
„Tegul mažiau tas Vadopolas šneka nesąmones, – net du kartus pakartojo V.Matuzas. – Aš žinau, kaip buvo, ir tiek. O viskas, kaip buvo, parašyta pranešime spaudai”.
Anot mero, ne tokiems dar dalykams A.Brazauskas skyrė pinigų Panevėžiui, pavyzdžiui, būsimai sporto arenai, dėl kurios statybos vakar turėjo būti padėtas lemiamas taškas. Ir tai lėmęs tikrai ne paprastas tarybos narys P.Vadopolas, o svarbesni asmenys.