Vasara – atostogų, tad ir kelionių metas. Kad iš užsienio grįžtume sveiki ir pailsėję, gydytojai epidemiologai pataria pasiskiepyti nuo pavojingų infekcinių ligų.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytoja Rūta Ščerbavičienė dienraštį informavo, kad šiemet jau užfiksuotos pirmosios infekcinės ligos, kuriomis klaipėdiečiai užsikrėtė užsienyje.
Egipte atostogavęs vyriškis į Klaipėdą grįžo užsikrėtęs hepatito A virusu. Toje pačioje šalyje žarnyno infekcine liga susirgo vaikas.
Egzotiškose šalyse – vidurių šiltinė
Klaipėdoje veikiančios Imunoprofilaktikos tarnybos vadovė gydytoja epidemiologė Jadvyga Malukienė sako, kad vykstantiesiems į egzotiškas šalis – Turkiją, Centrinę Afriką, Egiptą, Etiopiją, Filipinus, Indoneziją ir kt. būtina pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės.
„Vidurių šiltinė – infekcinė žarnyno liga, kuria užsikrečiama per nešvarų vandenį ir užterštą maistą”, – aiškino specialistė.
Šios infekcijos inkubacinis periodas – 14-21 diena. Tačiau esant silpnai imuninei sistemai jis sutrumpėja net iki savaitės.
Vidurių šiltine užsikrėtęs žmogus sukarščiuoja. Kitas simptomas – sausas kosulys, kuris būdingas ūmiam bronchitui ar plaučių uždegimui.
Ligai progresuojant ima pūsti pilvą, paleidžia vidurius. „Išmatose atsiradusios kraujo priemaišos rodo, jog yra pažeistos plonosios žarnos, o jų limfmazgiais ima plisti egzotoksinai, nuodijantys visą organizmą”, – pasakojo gydytoja.
Pažeidžia kepenis
Kita infekcinė liga, nuo kurios, anot specialistės, reiktų pasiskiepyti ne tik vykstant į užsienį, bet ir atostogas leidžiant Lietuvoje, – hepatitas B.
Hepatitas B – sunki virusinė kepenų infekcija, nuo kurios kasmet miršta per 1 mln. pasaulio gyventojų.
Hepatito B virusu užsikrečiama per kraują, seiles, lytinius santykius, atliekant manikiūrą, darant tatuiruotes, veriantis auskarus infekuotais įrankiais.
Lietuvoje nuo 1998-ųjų skiepai nuo hepatito B ir tuberkuliozės yra įtraukti į Nacionalinę programą. Nuo šių itin pavojingų infekcijų nemokamai skiepijami naujagimiai.
Gydytoja J. Malukienė pažymi, kad hepatito B virusas yra gerokai atsparesnis už AIDS virusą. „Kadangi hepatito B virusas pažeidžia kepenis, gydymas yra problemiškas”, – teigė medikė.
„Pasigavus” hepatito B virusą, iš pradžių atsiranda lengvas nuovargis. Ligai progresuojant pradeda gelti sąnarius, padidėja kepenys, šlapimas pasidaro tamsios, o išmatos šviesios spalvos.”
Hepatitas B sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Esant ilgalaikiams sutrikimams liga tampa lėtine, negrįžtamai pažeidžiami kepenys – susergama kepenų ciroze ar onkologine liga.
Europoje hepatito B virusu kasmet užsikrečia apie 1 mln. žmonių. Statistika skelbia, kad 70-90 proc. hepatitu B susirgusių kūdikių tampa šio viruso turėtojais.
Lietuvoje yra apie 600 tūkst. gyventojų, kurie turi hepatito B infekcijos serologinius žymenis ir apie 80 tūkst. žmonių yra šio viruso turėtojai. Maždaug 10 proc. sergančiųjų pasireiškia lėtinis kepenų uždegimas, susergama kepenų ciroze.
Gelta dažniausiai serga vaikai
Hepatitas A – virusinė kepenų infekcija, kuria dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas, vandenį ir maistą.
Beje, Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad net 40 proc. moliuskų Viduržemio jūroje yra užkrėsti hepatito A virusu.
Geltos simptomai – karščiavimas, bendras organizmo silpnumas, pykinimas, apetito praradimas ir kt.
Specialistams nerimą kelia tai, kad hepatito A virusas dabar yra daug atsparesnis, nei buvo prieš 10 metų. To priežastis – mikroorganizmai, keičiantys savo savybes.
„Anksčiau hepatitą A sukeliantis virusas rūgščioje terpėje išlikdavo tik 2-3 minutes, o šiandien tokiomis sąlygomis jos yra gyvybingos net valandą”, – konstatavo J. Malukienė.
Kadangi pas mus medicinos sritis kol kas menkai finansuojama, nėra galimybių nuo hepatito A paskiepyti visus Lietuvos vaikus. Todėl, pasakojo gydytoja, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų buvo nutarta nuo šios infekcijos nemokamai skiepyti dvylikamečius. Mat statistika byloja, jog tokio amžiaus vaikų gelta serga daugiausiai.
Per nešvarias rankas
Hepatitas A dar vadinamas ir nešvarių rankų liga, nes plinta fekaliniu oraliniu būdu per užkrėstą maistą, vandenį ar buitinį kontaktą. Dėl ilgo inkubacinio laikotarpio, kuris gali tęstis daugiau nei mėnesį, žmogus ima platinti virusą net nežinodamas, kad pats juo užsikrėtė.
„Tarkim, hepatito A virusu užsikrėtęs žmogus nuėjo į tualetą ir nenusiplovęs rankų ėmė ruošti pietus, – pavyzdį pateikė gydytoja. – Per maistą virusas visiems šeimos nariams patenka į burną, po to į virškinamąjį traktą, kraują – galiausiai virusas pasiekia kepenų ląsteles ir ima jose sparčiai daugintis.”
Hepatitas A ypač paplitęs Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Viena to priežasčių – klimato sąlygos, kita – minėtose šalyse nėra susiformavę higienos įpročiai.
„Pagrindiniai viruso, sukeliančio geltą, platintojai – vaikai, – pasakojo gydytoja. – Mažamečiai ne tik nemėgsta dažnai plauti rankų, bet ir į burną kiša nešvarius pirštus, žaislus.”
Apsaugoti vaiką ir save nuo hepatito A rizikos galima skiepais. Pasiskiepijus organizmas įgyja ilgalaikį, iki 25-erių metų, atsparumą šiai ligai. Nuo hepatito A galima skiepyti vaikus nuo 1-erių metų.
Prieš leidžiantis į kelionę gydytoja pataria pasidaryti specialų testą, nustatantį, ar žmogus turi šios ligos antikūnų. „Šis testas parodys, ar jums reikalingas skiepas nuo hepatito A”, – paaiškino specialistė.
Užsikrečiama per orą
Pasak gydytojos epidemiologės, Rytų šalyse fiksuojamas didelis sergamumas difterija. „Ši infekcinė žarnyno liga itin pavojinga, nes ja užsikrečiama oro lašiniu būdu”, – akcentavo pašnekovė.
Difterijai būdingi anginos požymiai. Užsikrėtus šia infekcija gerklos pasidengia apvalkalu ir darosi sunku kvėpuoti. Laiku nesikreipiant į gydytojus, galima mirtis.
Viena dažniausių ir labai rimta difterijos sukelta komplikacija – širdies raumens pažeidimas.
Beje, keliaujantiesiems į Centrines Europos šalis gydytoja epidemiologė pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.