Pamainos dukart olimpiniam bei pasaulio čempionui lengvosios atletikos treneriai ieško ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir kaimuose
Tarptautinėse Virgilijaus Aleknos disko metimo varžybose dalyvavę Lietuvos šešiolikmečiai ir devyniolikmečiai sportininkai dideliu rezultatų skirtumu nusileido bendraamžiams iš užsienio.
Mūsų šalies specialistų nuomone, tai nereiškia, kad estai ar ukrainiečiai yra neįveikiami, tačiau jie iš tiesų pažengę toliau, nes geriau sutvarkė savo jaunųjų lengvaatlečių rengimo sistemą.
„Talentais reikia rūpintis, kol jie taps profesionalais”, – tvirtino „Kauno dienai” patyrę treneriai, ugdantys pamainą dukart olimpiniam ir pasaulio čempionui V.Aleknai.
Svečiai buvo pranašesni
Jaunieji disko metikai Vilniuje kovojo tame pačiame sektoriuje, kaip ir pajėgiausieji planetos atletai. Deja, nei perspektyviausi vilniečiai ar skuodiškiai, nei kauniečiai ar panevėžiečiai neprilygo varžovams iš Ukrainos ir Estijos.
Du turnyrus – jaunučių ir jaunių – laimėjo penkiolikametis 205 cm ūgio ukrainietis Mikita Nesterenka.
Jaunučių grupėje vaikinas iš Dnepropetrovsko pasiekė fenomenalų rezultatą, 1 kg sveriantį diską nusviedęs 81,22 m ir viršijęs planetos rekordą. Antrąją vietą užėmęs kaunietis Andrius Gudžius atsiliko daugiau nei 24 metrais (56,69 m).
Tarp jaunių (jie mėtė 1,5 kg diską) po M.Nesterenkos (63,32 m) išsirikiavo panevėžiečiai Aurimas Ungailis (51,80 m) ir Žilvinas Norkūnas (47,20 m) bei kaunietis Tomas Kirielius (47,04 m).
Jaunimo varžybose (1,75 kg diskas) triumfavo Europos čempionas estas Margusas Huntas (63,28 m), aplenkęs skuodiškį Giedrių Šakinį (56,61 m) ir vokietį Martiną Vyrigą (56,29 m).
Estijos sportininkui priklauso pasaulio jaunių rekordas (69,50 m).
Perspektyviausieji dėmesio nestokoja
„Pas mus disko metimas ne toks populiarus kaip Lietuvoje. Jei turėtume olimpinį čempioną, kaip jūs, lietuviai, turite, neabejoju, kad nereiktų ieškoti norinčiųjų treniruotis šią rungtį, gal net tektų riboti vietų skaičių pradedančiųjų grupėse. Autoritetas – įtakinga jėga”, – sakė M.Nesterenkos treneris Viktoras Aleinikovas.
Pasak „Kauno dienos” pašnekovo, Dnepropetrovsko, kaip ir kitų didžiųjų Ukrainos miestų, sporto mokyklų lengvosios atletikos sekcijoms tenka konkuruoti su futbolu, tinkliniu, rankiniu, ledo rituliu.
„Man ir mano kolegoms rinktis yra iš ko. Kasmet randame jaunuolių, atrodo, paties Dievo sutvertų mėtyti diską.
Tačiau anksčiau juos labai greitai nuviliodavo dosniau valstybės finansuojamos ir skambiau savo pasiekimus visuomenei pateikiančios sporto šakos.
Pastaraisiais metais situacija keičiasi. Aprūpinimu nesiskundžiame. Be to, gabiausiems jaunuoliams sudaromos tokios sąlygos sportuoti, kad jiems, baigus vidurinę mokyklą ir tapus studentais, nereikia sukti galvos dėl stipendijos ar bendrabučio. Žinoma, jei jie – perspektyvūs sportininkai ir patys stengiasi tobulėti, turi konkretų tikslą”, – pasakojo V.Aleinikovas.
Vilčių teikia nauja karta
Lietuvos disko metikų treneriai mano, kad būtų netoliaregiška kategoriškai tvirtinti, jog šalyje nėra jaunuolių, kurie galėtų ateityje pakeisti V.Alekną, kai čempionas baigs karjerą.
„Prieš kelerius metus mano prognozės buvo niūrokos. Dabar manyje pesimizmo gerokai mažiau. Tai, kad daugėja moksleivių, susidomėjusių disko metimo rungtimi, didelis V.Aleknos nuopelnas”, – sakė Kauno lengvosios atletikos mokyklos direktorius Vaclovas Kidykas.
„Kito tokio unikalaus atleto kaip Virgilijus gal nesulauksime dar šimtą metų, tačiau neabejoju, kad užaugs disko metikas, kurį matysime pasaulio bei Europos elite. Viską parodys laikas”, – pareiškė Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos vadovas Rimantas Kalibatas.
„Yra gabių vaikinų. Svarbiausia, kad ne vienas ar du, o bent keturi. Gal ateina nauja karta? Tai man primena laikus, kai aš pats mėčiau diską, o šalies čempionate aukso medalio laimėtojas nebuvo žinomas iš anksto, nes į jį pretendavo keli atletai iš skirtingų miestų”, – pastebėjo Klaipėdoje treneriu dirbantis Valerijus Murašovas.
Sezono pradžioje – rekordų serija
Šį sezoną Kauno ir Vilniaus bei Klaipėdos, Skuodo sporto mokyklų auklėtiniai pagerino jau kelis nacionalinius disko metimo rekordus.
Iš kauniečių labiausiai pasižymėjo penkiolikametis Andrius Gudžius, pagerinęs jaunučių (1 kg diskas – 66,70 m) ir jaunių (1,5 kg diskas – 54,80 m) rekordus.
„Kartą per treniruotę jis 1 kg diską numetė 73 metrus 10 centimetrų. Iš pradžių pamaniau, kad suklydome matuodami atstumą, bet netrukus įsitikinome, kad viską atlikome teisingai. Tiesiog reikia priprasti prie tokių Andriaus staigmenų”, – teigė V.Kidykas.
Devyniolikmečių rekordas pakluso skuodiškiui, trenerio Aloyzo Jasmonto auklėtiniui Giedriui Šakiniui – jo mestas 1,75 kg svorio diskas nuskriejo 59,60 m.
Klaipėdiečių Valerijaus ir Raimondos Murašovų treniruojamas Andrius Šipalis šiemet tapo dešimtuoju Lietuvos disko metiku, įveikusiu 60 metrų ribą (60,25 m).
Nori iškart pasiekti viršūnes
Kas gi atsitiko mūsų rekordininkams per V.Aleknos varžybas, susitikus akis į akį su pajėgiais konkurentais?
V.Kidykas mano, kad jaunieji Lietuvos disko metikai kol kas stokoja stabilumo ir patirties.
„Tai – ne vien šių varžybų problema. Atkreipiau dėmesį, kad po sėkmingos metų pradžios dabar jaunimo rezultatai šiek tiek suprastėję. Vieni vaikinai net nepriartėja prie ankstesnių pasiekimų, kiti startuoja lyg ant bangų: sėkmingą dieną numeta toliau nei 55 metrus, po savaitės – dešimt metrų mažiau.
Suprantu, kad po rekordų apetitas padidėjo. Jie nori iškart pasiekti viršūnes. Iš savo auklėtinių reikalauju kantrybės. Kita vertus, jų užsidegimas džiugina”, – sakė treneriu dirbantis keturių olimpiadų dalyvis.
„Tas ukrainietis – ne stebuklas. Jo amžiui rezultatas, kurį pasiekė Vingio parke, – puikus, išskirtinis, tačiau ir mes turime metikų, kurie, tikiuosi, dar tars žodį. Jeigu, žinoma, nepabėgs iš lengvosios atletikos”, – svarstė R.Kalibatas.
Metimų centras – tik kalbose
„Pažiūrėti V.Aleknos suorganizuoto turnyro į Vilnių pakviečiau tris dešimtis vaikinų iš įvairių Lietuvos miestelių ir kaimų, kuriuos atrinkome į metimų grupes.
Deja, kol kas nežinau, kiek jų galėsime priimti, – dešimt ar penkiolika, nes neaišku, kiek vietų mums skirs olimpinis sporto centras. Taip ir išsiskyrėme su jais ir jų tėvais, neaptarę aiškios perspektyvos, nes nieko negalėjau pažadėti.
Taip pat nežinau, kaip susiklostys sportinis likimas mūsų auklėtinių, kurie šiemet baigė vidurines mokyklas ir taps studentais. Mes jau neužtikrinsime jiems nei nemokamo maitinimo, nei stipendijų, nei pastogės. Iš patirties žinau, kad net į olimpiečius pretendavę jaunuoliai pamažu atsisako sporto, jeigu jis trukdo studijoms, o aukštoji mokykla nesudaro palankių sąlygų suderinti viena ir kita”, – tęsė R.Kalibatas.
V.Kidykas prisiminė, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) buvo susidomėjęs kauniečių trenerių idėja įkurti Nacionalinį metimų centrą, kuriame būtų sukoncentruoti geriausi specialistai ir gabiausi jaunieji sportininkai.
„Kol kas idėja gyva, bet tik kalbose”, – karčiai reziumavo praeityje žinomas disko metikas.