Nuo šiol Panevėžys visoje šalyje ims garsėti ir kaip vienas iš didmiesčių, kurio teritorijoje oficialiai galima steigti naminių gyvulių bei paukščių fermas.
Miesto politikų patvirtintose taisyklėse nurodyta, kad būtina išpildyti tik kelias sąlygas – išbetonuoti būsimos fermos grindis ir išsikasti duobes srutoms nutekėti.
Išpildžius šiuos reikalavimus, tiesiog miesto teritorijoje, privačių gyvenamųjų namų kvartaluose, bus leidžiama steigti fermą. Net gyvulių ir paukščių skaičius neribojamas – tereikia laikytis sanitarijos sąlygų.
Nebeištvėrusi ėmė šauktis pagalbos
„Gelbėkite, nebegaliu kentėti – kaimynai jau dešimt metų kieme paukščių fermą turi. Smarvė kasmet darosi vis labiau nepakeliama, – prieš kelias dienas „Panevėžio rytui” guodėsi Lelijų gatvės 4-ajame name gyvenanti pensininkė Vidutė Alenčikienė. – Trūko kantrybė, nebegaliu taip gyventi”.
Kad prie vieno iš šešių arų sklypo kampų veikia ferma, galima užuosti tik įžengus į moters namų valdą. Jos yra miesto teritorijoje.
Surūdijusio vielinio tinklo aptvare, ko gero, mažiau nei metras nuo V.Alenčikienės sklypo, savo mėšle tupinėja ir gulinėja apie 40 vištų. Prie mini fermos, jau ant kaimynų valdas skiriančios ribos, gaižų kvapą skleidžia iš aptvaro iškuopta nemenka mėšlo krūva.
„Bandžiau tartis geruoju, bet nepavyko, Buvau apšaukta „brudu” ir patikinta, kad vištos čia bus auginamos visada, – pasakoja V.Alenčikienė. – Pasi- skundžiau savivaldybės Ekologijos skyriui, tačiau jau praėjo trys savaitės ir jokio rezultato”.
Kaimynas nieko blogo nemato
Vienas iš vištų augintojų šeimos, išgirdęs žinią, kad juos skundžia kaimynė, šiek tiek sutriko ir pyktelėjo.
„Dešimt metų mama augina vištas ir viskas buvo gerai, o čia staiga ėmė ir užkliuvo mūsų paukščiai. Pati kiaušinius iš mūsų pirkdavo ir girdavo, kokie jie gardūs, – liejo nuoskaudą Lelijų gatvės 6-ojo namo gyventojas Egidijus Juzulėnas. – Tai kerštas už tai, kad mes kartu su kitais kaimynais privertėme ją išgyvendinti iš savo namų valdos didžiulį piktą šunį”.
Mišrūnas, anot pašnekovo, ne tik neleisdavo naktimis miegoti, bet ir kėlė grėsmę aplinkiniams.
„Kartą net vaiką apkandžiojo, už tai pati V.Alenčikienė buvo nubausta nemenka bauda, – pasakojo E.Juzulėnas. – Be to, ir jos šuns būda stovėjo prie pat kaimyno tvoros”.
Tačiau paprašytas paaiškinti, kodėl pats kaimyno panosėje augina tiek vištų, panevėžietis negalėjo atsistebėti – kas čia blogo, jeigu kieme auga 50 pau-kščių. Iš jų, anot jo, galima pasigaminti skanių patiekalų, ir pigiau nei iš pirktos paukštienos.
„Kiek čia tos smarvės? Ir apskritai mes dabar auginame mėsines vištas, atvažiuokite po kokio mėnesio ir nebepamatysite nė vieno paukščio”, – žadėjo ūkininkauti motinai padedantis jaunas vyras.
Skundas skundą veja
Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnioji sanitarijos inspektorė Virginija Jankauskienė patvirtino, kad V.Alenčikienės skundas gautas ir kad netrukus jis bus ištirtas.
„Kartą jau buvome nuvykę tirti skundo, tačiau kaimynų nebuvo namuose. Darbo tiek, kad vos spėjame juos atlikti, ir šį kartą viskas bus padaryta laiku”, – patikino sanitarė.
Jeigu skundas pasitvirtins, sanitarė neabejoja, kad vištų augintojai neišvengs bausmės. Tiesa, ne už pačius sparnuočius, o už sanitarinių normų pažeidimus.
„Laikyti ūkinės paskirties gyvūnus (gyvulius, paukščius) draudžiama tik miesto centrinėje dalyje, kurią riboja Nemuno, Ramygalos, Beržų, Elektronikos ir S.Kerbedžio gatvės. Rožyne apribojimai netaikomi net ir gyvūnų skaičiui, – sako V.Jankauskienė. – Miestas kompaktiškas, namų valdos mažos, todėl žmonės, auginantys gyvūnus, labai dažnai pažeidžia higieninius reikalavimus ir būna baudžiami už jų nesilaikymą”.
Gyvūnų laikymo taisyklėse nurodyta, kad mažiausias atstumas nuo vietos, kur laikomi gyvūnai, iki kaimynų gyvenamojo namo turi būti ne mažesnis nei 15 metrų. Mėšlidės turi būti dar 5 metrais toliau. Be metrais matuojamų taisyklių punkto, yra ir švaros bei tvarkos reikalavimai.
Miesto politikai įteisino mėšlą
„Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės”, – skelbia Panevėžio gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklės.
Jos puikiai tiktų kaimams, bet šie sanitariniai nurodymai skirti Aukštaitijos sostinei Panevėžiui. Būtent kostiumuoti ir didmiesčio politikais norintys save vadinti vyrai ir moterys prieš dvejus metus patvirtino tokias taisykles.
Yra šiose taisyklėse ir vadinamieji saugikliai – tvartai, mėšlidės ir srutos pateisinamos tik tuo atveju, jeigu nėra per arti kaimynų. Reikalauja miesto politikai ir pagarbos kaimynui, kitaip tariant, nepažeisti jų teisių bei interesų.
Tokias dviprasmiškas taisykles prieš dvejus metus patvirtinusi Panevėžio valdžia atvėrė vartelius miesto gyventojų pilietiniam karui.
Nėra lengva pasijusti Panevėžyje miestiečiu, ir tuo labiau neįmanoma – jeigu kaimynai nori būti kolūkiečiais. Tokią realybę sukūrė miesto vadovai.
Mūšiai darosi vis dažnesni ir garsesni. Kad tarp kaimynų nuolat kyla karai, liudija ir skundais užverstas savivaldybės Ekologijos skyriaus stalas, ir patvirtina policijos inspektoriai.