Daugiau kaip dešimtmetį investuotojų laukiantys raudoni buvusio Panevėžio konservų fabriko mūrai Kranto gatvėje šeštadienį aidėjo nuo triukšmo.
Šį kartą į privačios valdos statusą turintį kultūros paveldo objektą pateko ne mėgstantys visur pašmirinėti benamiai, bet į netradicinį renginį sukviesti atostogaujantys moksleiviai.
Prieš 120 metų statyto pastato irstančios sienos, byrantys langai, grindyse ir sienose žiojėjančios skylės tapo improvizuotomis dekoracijomis, kurias jaunimas panaudojo performanso menui.
Būtent per meną buvo bandoma atkreipti dėmesį į miesto centre stūksančius istorinius pastatus, iki šiol nepritaikytus visuomenės reikmėms.
Užsukdavo tiesiai iš gatvės
Apie šimtą įvairaus amžiaus – nuo 8-erių iki 35-erių metų panevėžiečių savaitę kūrė scenarijų, kuopė patalpas ir kiemą, dekoravo erdves.
„Žaviausia dalis buvo parengiamoji, kai žmonės tiesiog iš gatvės užsukdavo ir ką nors nuveikdavo bendram labui. Kartą nakčiai palikome guašą ir teptukus, o rytą radome ištapytus langus”, – sumanymo sėkme džiaugėsi pagrindinės projekto iniciatorės abiturientės Marija Dautartaitė ir Svetlana Ryžikova.
Į konservų fabriką jau nuo šeštadienio pusiaudienio prisirinko per šimtą žmonių. Keistai apsirengę ir susišukavę jaunuoliai ne tik stebėjo aplinką, fotografijų, instaliacijų parodas, bet ir dalyvavo improvizuotame spektaklyje.
Prasidėjęs langų teatro pasirodymu, veiksmas persikėlė į pirmą ir antrą aukštus, kol fragmentais buvo pristatyta visa konservų fabriko istorija.
Jaunimas atėjo nevaromas
Žiūrovai nebuvo varginami sausais istoriniais faktais, pagrindiniai akcentai buvo inscenizuoti. Nepakeičiamas renginio vedėjas ir siela buvo J.Balčikonio gimnaziją šiemet baigiantis ir aktorystės meno ketinantis mokytis Dominykas Vaitiekūnas.
„Tokios demokratiškos vietos ir puikios atmosferos nerasi visam Panevėžyje. Įdomu, ar čia pastato aura, ar gera idėja taip veikia, kad tiek jaunų žmonių nevaromi atėjo praleisti laiko”, – kalbėjo atsitiktinai į renginį užsukusios panevėžietės.
Tie, kurie pavargo vaikštinėti po pastatą, prigulė čia pat ant gelžbetoninio grindinio patiestų paplūdimio čiužinių, mažieji dalyviai nekreipdami dėmesio į tai, kas vyksta, darbavosi didžiulėje smėlio dėžėje.
Viskas vyko pagal planą, tačiau su ryškiais, persmelktais humoru nukrypimais.
Seimūno duktė grįžtų
Po renginio M.Dautartaitė teigė sulaukusi ne vieno pasiūlymo ir idėjos surengti ką nors panašaus ateityje. Panevėžiečių sumanymą gyrė ir iš sostinės koncertuoti atvykę draugai.
Paklausta, kur ketina studijuoti ir ar nepasiliks sostinėje kaip daugelis po mokyklos baigimo išvykstančio jaunimo, žinomo režisieriaus ir panevėžiečių išrinkto parlamentaro Juliaus Dautarto dukra Marija atsakė, kad artimiausių planų dar nežino ir pati.
Tačiau mergina pabrėžė, kad jeigu suprastų esanti reikalinga miestui, būtinai sugrįžtų į gimtąjį Panevėžį.
„Dabar jau nesvarbu, kur žmogus gyvena – Vilniuje, Balbieriškyje ar Panevėžyje. Svarbu ką jis veikia, kuo užsiima, juk atstumai mūsų šalyje yra labai nedideli”, – sakė M.Dautartaitė.
Nupirko kepyklų savininkas
Panevėžio konservų fabrikas bankrutavo ir nutraukė veiklą 1994 metais.
Iki 1922 metų Kranto gatvėje buvo valstybinė degtinės pilstykla ir saugykla, o 1948 metais pastatas buvo pritaikytas valstybiniam vaisių ir daržovių fabrikui.
Dabar jis priklauso Darbo partijos nario R.Rimkevičiaus įmonei Jungtiniam duonos centrui. Šis turtuolis nupirko fabriko pastatus iš žinomo šalyje verslininko Beno Gudelio.