Klaipėdos savivaldybės administracija laukia, kol Vyriausybė parengs konkrečius kriterijus, kuriuos atitiksiančios gyvenamosios vietovės galės siekti kurortinės teritorijos statuso.
Nuo jų priklausys Savivaldybės apsisprendimas siekti arba ne, kad Smiltynės, Girulių ir Melnragės teritorijoms toks statusas būtų suteiktas.
Lietuvos kurortų vadovai klaipėdiečiams nerekomenduoja prašyti titulų
ostamiesčio vietovėms. Anot Druskininkų mero Ričardo Malinausko, prioritetai kurorto statusą turintiems miestams yra tik „popieriniai”. Iš šalies biudžeto tokioms teritorijoms skiriamų lėšų neužtenka net gėlynų sodinimui.
„Reikia dirbti patiems, o ne laukti manos iš dangaus. Jeigu visi miestai ir miesteliai sieks būti pripažintais kurortais ir tikėsis paramos iš Europos Sąjungos arba šalies valdžios – skaudžiai nusivils. Šiandien kurorto statusas Lietuvoje nieko nereiškia. Tai, kad Druskininkai traukia žmones iš visos Lietuvos ir užsienio – tik mūsų pačių nuopelnas,” – tvirtina R. Malinauskas.
Gauna „lašą jūroje”
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Violeta Boreikienė prognozuoja, kad savivaldybėms apsisprendus siekti kurorto statuso jų teritorijoje esančioms gyvenamosioms vietovėms, padaugėtų investicijų į jas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos turizmo plėtrai.
Anot jos, tos savivaldybės, kuriose bus kurortinės teritorijos statusą turinčių vietovių, jų plėtrai galės prašyti paramos ne tik iš šalies biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.
Vieno iš pirmųjų kurorto statusą gavusio miesto – Druskininkų – meras R. Malinauskas tokias kalbas vadina tuščiomis.
„Įstatymai numato, kad kurortams šalies biudžetas turėtų skirti papildomą finansavimą, nes tokių miestų poreikiai yra ypatingi – reikia užtikrinti poilsiautojų saugumą, rūpintis vizualine miesto puse ir paslaugų kokybe.
Tačiau kaip kurortinis miestas Druskininkai kasmet sulaukia tik 300 tūkst. litų iš šalies biudžeto. Mums ši suma menka. Toks „prioritetas” – tik lašas jūroje. Miestui, kuris jau 210 metų gyvuoja kaip kurortas, suteiktas statusas iki šiol nieko nedavė. Patys rengiame projektus ES struktūrinių fondų lėšoms gauti, o prašyti pinigų gali bet kuris miestelis. Nepajutome, kad kurorto statusas mums būtų „pramušęs ledus”, – teigė R. Malinauskas.
Išskirtinumo nepajuto
Dar būdamas Palangos meru, dabar jau Seimo narys Raimundas Palaitis rūpinosi, kad šiam kurortui statusas būtų suteiktas. Tačiau po to, kai miestas tapo oficialiai pripažintu kurortu, problemos vis tiek liko tos pačios.
„Kiek kitaip įsivaizdavau Palangą po statuso suteikimo. Anuomet maniau, kad bus įteisinta ir kurortinė rinkliava, bet Seimo nariai pirmiausia galvoja apie save – juk rinkliava ir jų kišenes patuštintų.
Dabar Palanga, kaip ir kiti kurortai, vasaros metu iš savo biudžeto privalo rūpintis visos Lietuvos poilsiautojais, jų saugumu bei infrastruktūros gerinimu. Vyriausybės skiriamų pinigų net gatvių remontui neužtenka. Dar ikikarinėje Lietuvoje Palanga rinko rinkliavą ir niekas tam neprieštaravo. Sunku prognozuoti, kiek teks laukti kol kurortams teikiami finansavimo prioritetai iš popieriaus bus perkelti į realybę” – svarstė R. Palaitis.
Kurortinė rinkliava – išeitis
Be Druskininkų ir Palangos, Lietuvoje kurortinių miestų statusą turi Birštonas bei Neringa, o tokio statuso siekia Ignalina, Zarasai, Anykščiai, Trakai, Palūšė. Kurortinės teritorijos statusą ateityje siūloma suteikti maždaug 14-ai gražių, miškingų ir ežeringų vietovių.
Druskininkų meras įsitikinęs, kad jeigu „ežeringų ir miškingų teritorijų savivaldybės puls siekti kurorto statuso, joms pačioms tai atneš daugiau žalos nei naudos”.
Anot jo, pirmiausia tokios savivaldybės turėtų pasirūpinti vietovių infrastruktūra ir paslaugų kokybe, nes vienos „kaimo trobos” neužtenka tam, kad būtų galima garsiai girtis pasiekimais turizmo srityje.
Jau keletą metų iš eilės R. Palaitis siekia, kad Lietuvoje būtų priimtas kurortinės rinkliavos įstatymas. Tik tuomet kurorto statusas jį gavusiems miestams duos apčiuopiamą naudą, mano jis.
Įstatymiškai įteisinus rinkliavą, sezono metu surinktos lėšos išspręstų kurortų finansavimo problemą. Deja, Seimas atmetė įstatymo projektą. Oficialiai pripažintų kurortų merai ketina šiemet vėl kreiptis į aukščiausiąją valdžią ir prašyti, kad Seimas projektą svarstytų dar kartą.
Neskubės
Klaipėdos savivaldybėje ne kartą buvo diskutuojama, ar reikėtų kurortinės teritorijos statuso siekti Melnragės-Girulių seniūnijai bei Smiltynei.
Administracijos direktorė Judita Simonavičūtė pripažino, kad iki šiol tokių minčių neatsisakoma. Šiemet turėtų būti atlikta Smiltynės teritorijos galimybių studija. Nuo ekspertų išvadų taip pat priklausys šios vietos ateitis.
„Svarbiausia yra tai, ką toks statusas suteiktų jį gavusioms vietovėms. Kol tai nepaaiškės, nesiimsime jokių veiksmų”, – kalbėjo J. Simonavičiūtė.
Kurortinės teritorijos statusą suteiktų Vyriausybė, kuri per šiuos metus turės parengti konkrečius kriterijus, kuriuos atitiksiančios vietovės galės siekti šio statuso.
Kol kas pasiekta tik tiek, kad praeitą savaitę Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai pritarė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, nuo 2006 metų įteisinančioms Lietuvoje kurortines teritorijas.
Vaida Jutkonė
„Vakarų ekspresas”