Kultūrinį turizmą Lietuvoje bandoma plėtoti neištyrus realaus jo poreikio, vartotojų rinkos Lietuvoje, neparengus tokių tyrimų pagrindu bent kiek rimtesnės plėtros strategijos. Turizmo specialistų Vakarų Lietuvoje teigimu, atsakingų sostinės valdininkų rengiamos turizmo plėtros programos nelabai atitinka gyvenimo tikrovę.
Terminas „kultūrinis turizmas” pas mus ypač tapo madingas, kai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo aišku, kad kultūrinio turizmo objektai gali pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą. Kalbėdami apie kultūrinio
urizmo plėtrą, Vyriausybės atstovai dažniausiai galvoja apie užsieniečius, bet paskutiniai duomenys byloja, kad tai daug aktualiau patiems Lietuvos gyventojams.
Deja, šios verslo šakos plėtrą lydi ne tik akivaizdžios rinkodaros spragos, bet ir nesusikalbėjimas, kas vadintina kultūriniu turizmu, tad proceso sėkmė dažnai priklauso vien nuo vietos specialistų kompetencijos. Toks įspūdis susidarė pradėjus aiškintis, kas yra kultūrinis turizmas, kas jį praktikuoja, kas finansuoja, kokios jo ateities perspektyvos.
Termino interpretacijos
Apie kultūrinį turizmą, rodos, visi nutuokia, tačiau niekas negali jo apibrėžti. Net turizmo specialistai pateikia skirtingas jo sampratos teorijas.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Indrūnas aiškino, jog siaurąja prasme kultūrinis turizmas – turisto kultūrinių poreikių tenkinimas, o plačiąja prasme – šalies, krašto pažinimas.
„Tačiau pažintinio turizmo sąvoka yra pasenusi. Užsienyje nėra pažintinio turizmo. Užsienyje turizmas skirstomas į dalykinį ir į poilsio bei laisvalaikio. O kultūrinis turizmas laikomas poilsio ir laisvalaikio dalimi. Tokie pat terminai pradėti naudoti ir Lietuvoje”, – teigė G. Indrūnas.
Ne visi turizmo specialistai sutinka su tokiu turizmo skirstymu. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės manymu, kultūrinis ir pažintinis turizmas labai tampriai susijusios, tačiau skirtingos sąvokos.
„Pažintinis turizmas apima ir gamtinius, landšafto ir kultūros paveldo objektus. O kultūros paveldo objektų lankymą, dalyvavimą renginiuose, šventėse, specialiuose turistams skirtuose renginiuose, folkloro vakaruose, kulinarinio paveldo degustacijose galima vadinti kultūriniu turizmu”, – sakė pašnekovė.
Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė pokalbį pradėjo klausimu: „O ką mes vadinsime kultūriniu turizmu?”.
Paprašyta pati atsakyti į šį klausimą, ji samprotavo: „Kultūriniu turizmu galima vadinti muziejų, galerijų lankymą, turistų dalyvavimą edukacinėse senųjų liaudies amatų pamokėlėse, net vaikščiojimą po tam tikras pasilinksminimo įstaigas. Tačiau visa tai įtraukiama ir į pažintinio turizmo maršrutus”.
Užsieniečių poreikiai – nenuspėjami
Valstybinio turizmo departamento parengtoje 2003-2006 m. Lietuvos turizmo plėtros programoje teigiama jog užsienio turistus labiausiai vilioja Lietuvos gamta ir kultūra. „Kultūrinio turizmo produktai šiuo metu yra populiariausi ir vis populiarėja užsienio rinkose. Trečdalis užsienio turistų atvyksta į Lietuvą praleisti atostogų ir susipažinti su šalies kultūros paveldu. Kultūrinio turizmo produktų plėtra ir pasiūla suformavo kultūrinio turizmo centrus – tai Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda ir Neringa. Naujų kultūrinio turizmo centrų ir produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau reikia aktyviau spręsti kultūros paveldo objektų parengimą lankymui ar pritaikymą turizmo infrastruktūrai. Objektų panaudojimas turizmui taip pat yra paveldo išsaugojimo sąlyga”, – rašoma oficialiame dokumente.
Klaipėdos kultūros ir informacijos centro direktorė R. Savickienė linkusi abejoti, kad kultūrinis turizmas labiausiai vilioja užsieniečius. Anot jos į Lietuvą atvykstančių turistų iš užsienio poreikiai sunkiai nuspėjami. R. Savickienės pastebėjimu iki šiol daugumą turistų Lietuvoje labiausiai domino sovietiniai reliktai, ne kultūrinis turizmas.
„Bemaž visi Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centre apsilankantys turistai nori apžiūrėti Platelių karinių raketų bazę, o nuvykti į Plungės dvarą pageidauja vos vienas kitas. Pastebime tendenciją, jog turistai vis mažiau domisi muziejais, bažnyčiomis. Jie tiesiog nori pažinti, kas tie lietuviai, kaip ir kuo jie gyvena, smagiai, atraktyviai praleisti laisvalaikį. Tačiau, kiekvienas atvejis skirtingas. Pavyzdžiui, pirmojo į Klaipėdą atplaukusio kruizinio laivo „Constellation” klientai, išlipę į sausumą, pirmiausia ieškojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus”, – pasakojo R. Savickienė.
Lanko tradicinius objektus
Klaipėdos rajono kultūros ir turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė taip pat tikino, jog išskirtinai kultūriniu turizmu domisi nedidelė dalis iš svetur atvykstančių turistų.
„Paprastai turistai nevartoja kultūrinio turizmo sąvokos, o teiraujasi, ką įdomaus gali pasižiūrėti – piliakalnius, muziejus, kultūrinio paveldo objektus. Kultūrinis turizmas su konkrečiais objektais ir renginiais aktualiausias mūsų mokyklų ekskursantams”, – dėstė D. Buivydienė.
Kultūrinio turizmo objektu laikytino Kretingos muziejaus Turizmo informacijos skyriaus vadovė Jurgita Paulauskienė tikino, jog muziejus su žiemos sodu, įkurtas grafų Tiškevičių dvare, turistų dėmesiu nesiskundžia.
„Dauguma ekskursijų, vasarą vykstančių į Palangą, užsuka ir į Kretingos muziejų. O kitu metų laiku atvyksta daug vietinių moksleivių turistų. Keliautojus traukia ir Kretingos bažnyčios bei vienuolyno ansamblis bei susitikimai su vienuoliais. Tačiau pačiu Kretingos miestu ir jo apylinkėmis turistai domisi menkai”, – pašnekovė trumpai išdėstė turizmo kelius Kretingoje.
Ilgesio turistai
Šilutės rajoną aplanko daugiausia užsienio turistai iš Vokietijos. Pasak Šilutės turizmo ir informacijos centro bei Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės praktiškai visi atvykusieji domisi kultūriniu turizmu.
„Mūsų svečiai, vadinami ilgesio turistais, atvyksta su dviračiais ir nori pamatyti savo tėvoniją. Tuo pačiu jie pageidauja ir kultūrinės programos, domisi Šilutės dvaru, muziejumi, bažnyčia, Ziudermano muziejumi, Rusnės etnografine sodyba, Uostadvario vandens kėlimo stotimi”, – pasakojo pašnekovė.
Vietiniai turistai iš kitų Lietuvos miestų, pasak R. Šikšnienės, dažniausia renkasi ne kultūrinį, o poilsinį turizmą Šilutės rajono kaimo turizmo sodybose.
Pamiršti vietiniai
Klaipėdos pilies ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejų direktorius Jonas Genys atkreipė dėmesį, jog Kultūriniu turizmu ir konkrečiai muziejų ekspozicijomis, renginiais bei šventėmis labiausiai domisi vietiniai žmonės.
„Užsienio turistai sudaro gal tik 25-30 procentų visų birželio – rugpjūčio mėnesiais mūsų muziejuose apsilankančių žmonių. Kitais metų laikais mūsų lankytojai – klaipėdiečiai bei vietiniai turistai. Pilies ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus aplanko tikrai nemažai moksleivių ekskursijų iš visos Lietuvos”.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, muziejai yra lankomiausia kultūros įstaiga Lietuvoje. Pernai muziejai lankomumu pralenkė net kino teatrus, o taip pat teatrus, bibliotekas ir sporto klubus. Iš 100 šalies gyventojų 2004-aisiais muziejuose lankėsi 74. Jų lankytojų per metus padaugėjo 150 tūkstančių.
Ne tokia džiuginanti Valstybinio turizmo departamento atstovo G. Indrūno pateikta statistika, jog Lietuvos muziejus aplanko tik 5-10 procentų užsienio turistų.
Tačiau rengiant kultūrinio turizmo plėtros programą labiau atsižvelgta į tarptautinius, o ne vietinius kultūrinio turizmo rodiklius. Be to, Lietuvoje, pasak G. Indrūno, niekas netyrė, koks turizmas atvykstamasis ir vietinis – populiaresnis. Ir statistika apie muziejų populiarumą tarp vietinių gyventojų daug kam buvo netikėta.
„Tenka pripažinti, jog sudarinėjant turizmo planavimo dokumentus orientuotasi į tarptautinę rinką, vietiniai turistai buvo užmiršti, neįvertinti jų keliavimo po gimtinę galimybės ir mastai”, – apgailestavo Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas.
Jurga Petronytė
„Vakarų ekspresas”