Yra įprasta, kad užsienio kalbos kursuose mokomi būsimi turistai, norintys pramokti vietos kalbos prieš išvykdami į atitinkamas šalis. Tačiau vienoje įstaigoje vertimų menas pakilo vienu laipteliu aukščiau: ten siūlomi šunų kalbos kursai.
Šunų augintojai, kuriems jau nepakanka, kad jie panašūs į savo augintinius, pageidauja dar ir bendrauti jų kalba.
Ekologijos, mitybos ir kaimo problemų departamento („Defra”) specialistai išmokys dešimties įvairių būdų bendrauti su gyvūnais ir papasakos apie tuos devynis dalykus, kuriuos naminiai gyvūnai gali norėti jiems pranešti.
Nemokamus lojimo, inkštimo ir riaumojimo supratimo kursus organizuoja šis departamentas, kuris visomis jėgomis kovoja su aplinkos tarša… triukšmu.
Pirmoje užsiėmimų serijoje Pyterbore (Kembridšyras) dalyvaus veterinaras, kinologijos specialistas ir slaugytoja.
Jie išmokys įvairių technikos įgūdžių, tikėdamiesi, kad šuo ir žmogus ras bendrą kalbą, o aplink bus ne taip triukšminga: šunys mažiau los, sumažės skundų dėl šunų lojimo.
Įvairūs šunų išduodami garsai buvo padalyti į urzgimą, staugimą, spygavimą, šaukimą, riaumojimą, kosčiojimą, lojimą, tarškėjimą dantimis ir garsų kvėpavimą.
Nors neįpratusiai ausiai visa tai – baisi kakofonija, tačiau šunų savininkai išmoksta atskirti skirtingų garsų reikšmes: ar nori numylėtinis pasivaikščioti, į tualetą ar nori paragauti šviežio ėdalo.
Lengviausia reikšmė gali būti draugiškas pasisveikinimas, kvietimas pažaisti, streso ženklas arba apsauginė reakcija.
Kitas triukšmas reiškia, kad gyvūnas jaučia nerimą, demonstruoja paklusnumą, reikalauja kontakto ar dėmesio.
Pyterboro miesto taryba organizuoja šiuos kursus, tikėdamasi, kad pavyks susidoroti su triukšmo problema.
Kovos su triukšmu skyrius kasmet susilaukia 1300 skundų. Iš jų 15 proc. susiję su šuns lojimu.