Iš ko gaminami puodai, jų pliusai ir minusai, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų. Kaip žinote, puodai gaminami iš įvairiausių medžiagų pradedant aliuminiu ir baigiant titanu. Kiekviena šių medžiagų turi privalumų ir trūkumų. Ne paskutinėje vietoje, renkantis puodus savo virtuvei, yra ir pati puodo „sandara”.
Nerūdijančio plieno puodai
Vienas pagrindinių jų privalumų – gana inertiškas metalas. Verdant arba kepant nerūdijančio plieno induose, metalas praktiškai nereaguoja net su stipriausiomis maistinėmis rūgštimis, taigi šiuose puoduose paruoštas maistas nepraras savo pirminio skonio ar spalvos.
Kitas didelis privalumas – tokiems puodams nereikia ypatingos priežiūros: jie nerūdija, lengva valyti, praktiškai nesideformuoja net numetus iš didelio aukščio. Trumpai tariant, nerūdijančio plieno puodai yra beveik amžini.
Dėl šio metalo įtakos sveikatai taip pat nereikėtų jaudintis. Nerūdijančio plieno lydinį sudaro trys pagrindiniai metalai: geležis, chromas ir nikelis. Geležis yra labai naudinga organizmui, chromas – taip pat, jei vartojamas mažomis dozėmis (reikėtų išvirti bent 7-8 patiekalus šiuose induose, kad priartėtumėte prie rekomenduojamos dienos normos ribos). Nikelis yra nuodingas vartojant dideliais kiekiais, bet jo koncentracija šiame lydinyje tokia maža, kad jokios įtakos neturi (išskyrus alergijos nikeliui atvejus; tuomet apskritai nerekomenduojama maistą gaminti nerūdijančio plieno puoduose).
Deja, be minėtų gerų savybių, nerūdijantis plienas turi ir trūkumų. Pirmiausia, jis nėra geras šilumos laidininkas, todėl nėra idealiai tinkamas kaitinti (skirtingai nei aliuminis ar varis). Kaitinant nerūdijančio plieno puodą iš apačios, šiluma sklinda netolygiai, atsiranda „karšti” taškai. Tiesa, dabartiniuose puoduose ši problema jau išspręsta: naudojamas papildomas laidus šilumai sluoksnis arba storas presuoto plieno dugnas, į kurį dažnai įdedami vienas ar keli sluoksniai vario ar aliuminio, pagerinančių šilumos sklaidą (tikriausiai pastebėjote, kad dauguma brangesnių puodų turi storą dugną).
Kai kurių šeimininkių nuomone, dar viena neigiama šių puodų savybė – didelis svoris. Net ir tušti jie sveria tikrai nemažai – silpnesnė virėja didesnio puodo gali ir nepakelti.
Vis dėlto daugumos ekspertų ir vartotojų nuomone, būtent nerūdijančio plieno puodai yra geriausi. Ne vienas vartotojas prisiekinėja, esą nors šio tipo puodai ir yra sąlyginai brangūs, bet juose paruoštas maistas būna gerokai gardesnis.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Renkantis nerūdijančio plieno puodus, pirmiausia reikia atsižvelgti į patį plieną. Jo būna įvairios kokybės, tad rekomenduojama rinktis tik aukščiausios klasės produkciją (prastesnės kokybės plienas gali turėti nuodingų priemaišų). „10/18 grade” plienas, dar vadinamas medicininiu, būtų gera pradžia.
Patvarus puodas turi turėti storą dugną, nebijančias karščio rankenas (tai svarbu, jei planuojate šiuos puodus naudoti ir orkaitėje) bei garantiją.
Geležiniai puodai
Geležis – viena seniausių medžiagų, naudojamų puodams gaminti. Pagrindinis tokių puodų privalumas – geležis, nors lėtokai kaista, tačiau ilgai išlaiko šilumą. Trūkumas yra tai, kad geležis lengvai reaguoja su rūgštimis: tokiuose puoduose negalima ruošti daug rūgščių turinčių maisto produktų. Gerai apdirbti geležiniai puodai įgauna juodą spalvą, tačiau jie lengvai sugeria kvapus, todėl kiekvieną puodą rekomenduojama naudoti tik vienos rūšies maistui gaminti.
Iš geležies dažniausiai gaminamos keptuvės. Jas išplovus būtinai reikia iššluostyti, nes geležis greitai rūdija.
Emale padengtų geležinių puodų negalima perkaitinti – jiems reikia daugiau priežiūros.
Plieniniai puodai
Tokie puodai ir keptuvės daugeliui pažįstami. Ta juoda keptuvė, kurioje mama kepdavo blynus, tikriausiai buvo iš seno gero plieno.
Plieniniai puodai pasižymi vidutine šilumos sklaida, todėl rekomenduojama juos naudoti tik orkaitėse. Verdant juose maistą ant viryklės, teks dažniau maišyti.
Taip pat plieniniuose puoduose nerekomenduojama virti nieko rūgštaus, nes plienas reaguoja su rūgštimi.
Stiklo puodai
Vyrauja nuomonė, kad stiklo puoduose paruoštas maistas tinka net alergiškiems žmonėms (manoma, kad stiklas neišskiria į gaminamą maistą jokių pašalinių medžiagų). Taip pat stiklas gerai praleidžia šilumą, bet ją paskirsto netolygiai, todėl stiklinius indus patariama naudoti orkaitėse (perkant stiklinius puodus, būtina įsitikinti, kad jie tinkami naudoti orkaitėje, t.y. ant jų užrašyta oven-proof glass).
Dažniausiai stiklo puodai tinka ir mikrobangų krosnelėms.
Juos naudojant ant viryklės, virimo laikas pailgėja. Be to, norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia dažnai maišyti.
Nerekomenduojama stiklinių indų dėti ant elektrinių kaitinimo elementų.
Nesvylantys puodai
Kaip byloja pats pavadinimas, pagrindinis šių puodų privalumas – maistas juose neprisvyla. Tai tokie pat plieniniai ar aliuminiai puodai kaip visi, tik jų paviršius padengtas specialia medžiaga. Kokia, priklauso nuo gamintojo (pirmosios rinkoje pasirodė nesvylančios keptuvės, padengtos teflonu).
Jei žadate pirkti tokius puodus, verčiau rinkitės žinomos firmos produkciją – ji tarnaus ilgiau. Kai kurie šaltiniai teigia, kad neprisvylantys puodai tarnauja tik 2-5 metus, tačiau iš tikrųjų jų tarnavimo laikas labai priklauso nuo to, kaip jie naudojami. Nesvylančių puodų ilgaamžiškumas sutrumpėja, jei jų paviršiai braižomi metaliniais šaukštais ar lopetėlėmis. Perkaitinimas irgi trumpina tokių puodų amžių.
Moliniai puodai
Šiais laikais jie nėra labai populiarūs, todėl galima paminėti nebent tai, kad nerekomenduojama pirkti molinių puodų maistui gaminti iš nežinomų gamintojų. Tai gali būti kenksminga sveikatai. Jei jau nusprendėte įsigyti „molinukus”, pirkite juos tik rimtoje parduotuvėje ir reikalaukite sertifikatų, užtikrinančių, kad jie nekenksmingi sveikatai.
Aliuminiai puodai
Aliuminis išsiskiria labai geru šilumos laidumu, todėl šie puodai greitai įšyla – maistui ruošti pakanka vidutinės temperatūros. Aliuminis taip pat gerai anodizuojasi – pasidengia neprisvylančiu sluoksniu. Tai pagrindinės teigiamos aliuminių puodų savybės.
Neigiamos savybės – aliuminis labai reaktyvus metalas, todėl šie puodai visiškai netinka maistui, kuriame daug rūgščių, gaminti. Tokius puodus reikėtų saugoti nuo braižymo.