Pirmosios lietuviškos braškės skirtos eksportui

Vakarų Europa įdiegė modernias braškininkystės technologijas, bet prarado unikalų uogų skonį

Vėluojanti vasara šiemet atidėjo ir pirmųjų Lietuvoje uogų – braškių – derliaus pradžią. Mūsų šalies ūkininkų užaugintos braškės turguose bei kitose prekybos vietose turėtų pasirodyti tik kitą savaitę. O šiuo metu pirkėjams siūlomos „lietuviškos” braškės iš tiesų užderėjo Lenkijoje, Vengrijoje arba Ispanijoje.

Pirkėjai klaidinami

„Lietuvos rinka nėra apsaugota nuo užsienio produkcijos, o mūsų šalies pirkėjai yra apgaudinėjami viduryje baltos dienos”, – neslėpdamas apmaudo „Kauno dienai” teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Vieno didžiausio braškių ūkio Lietuvoje savininkas akcentavo, kad iki šiol prekybininkai be jokių skrupulų klaidina pirkėjus siūlydami neva mūsų šalyje užaugintą produkciją, nors iš tiesų ji yra atgabenta iš Lenkijos, Vengrijos ar Ispanijos.

„Iki šios savaitės tikros lietuviškos produkcijos turguose tebuvo vos keli procentai, o dauguma siūlomų braškių iš tiesų yra atvežtos iš užsienio. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo kelis pažeidimus, tačiau tai nė kiek nedrausmina prekeivių, kurie sąmoningai klaidingai nurodo produkcijos kilmę. Prekybininkai gali kiek nori atsivežti užsienyje užaugintų braškių, tačiau mes siekiame, kad jų kilmė būtų teisingai nurodyta. Tai yra vartotojo teisė, o su konkurencija mes susidorosim”, – aiškino V.Juodsnukis.

Tuo tarpu Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Valentina Makauskienė įsitikinusi, kad augintojai pernelyg sutirština spalvas.

„Problema, žinoma, yra, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Prasidėjus uogų sezonui, sustiprinome kontrolę ir patikrinome nemažai turgaus prekybininkų, bet prie kiekvieno jų tikrintojų nepastatysi. Iki šiol neužfiksavome, kad būtų prekiaujama braškėmis klaidingai nurodant kilmės šalį”, – teigė V.Makauskienė.

Vis dėlto mūsų šalies braškių augintojų priekaištai nėra visiškai laužti iš piršto. Kai kurie prekybininkai mėgina suklaidinti pirkėjus, o pastebėję tikrintojus, greitai pakeičia lentelę su tikrąja produkcijos kilmės šalimi.

Naujos auginimo tradicijos

Kodėl lietuviškos braškės vietos rinkoje yra paklausesnės, nereikia aiškinti nei jų augintojams, nei prekybininkams.

„Lietuvos augintojai stengiasi braškes užauginti kuo natūralesnėmis sąlygomis, tuomet ir uogų skonis būna natūralus. Mes naudojame mažiau cheminių medžiagų, tačiau taip užaugintos braškės nuskintos gali išsilaikyti tik parą, vėliau jos praranda savo prekinę išvaizdą”, – teigė draugijos vadovas.

Tokias sąlygas, kuriomis Lietuvoje auginamos braškės, Vakarų Europa jau seniai pamiršo. Italijoje net 70 proc. šios žemės ūkio produkcijos užauga šiltnamiuose ir po kitokiomis priedangomis. Šios tradicijos, kartu su moderniausiomis technologijomis jau kelerius metus diegiamos kaimyninėje Lenkijoje, kuri pasirengusi braškėmis aprūpinti ne tik savo vidaus, bet ir Lietuvos rinką.

Tačiau po plėvele augintos ir visomis trąšomis aprūpintos uogos praranda unikalų skonį. Maža to, kad braškes būtų galima išvežioti po kitas šalis ir kad jos transportavimo metu neprarastų savo prekinės išvaizdos, prieš skinant arba jau nuskintos uogos yra papildomai purškiamos konservantais.

Lietuvoje tokios praktikos kol kas nėra laikomasi. Nuskintas uogas mūsų šalies augintojai stengiasi parduoti dar tą pačią dieną.

Pirmosios uogos – į Latviją

Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigta apie 400 pramoninių braškynų, kurie užima apie 800 ha ploto. Dar nemažai produkcijos užaugina smulkūs augintojai, kurių ūkiai užima nuo keliasdešimties arų iki 0,5 ha. Šie skaičiai nė iš tolo neprilygsta Lenkijos augintojų apimtims. Kaimyninėje valstybėje esama specializuotų ūkių, kurių vieno plotas – 700 ha.

Tiesa, kai kurie Lenkijos augintojai jau susiduria su darbo jėgos stygiumi. Pavyzdžiui, 700 ha užimančiame braškyne per dieną tenka įdarbinti apie 2 tūkst. skynėjų, kurie nebesutinka dirbti už minimalų atlygį.

Tačiau lenkai, anot V.Juodsnukio, turi geresnes ūkininkavimo sąlygas, nes jie gauna didesnę paramą ir turi galimybę pigiau įsigyti trąšų.

Lietuvos augintojams konkuruoti su pigesne lenkiška produkcija nėra lengva. Kad gautų didesnes pajamas, mūsų šalies ūkininkai pirmąjį braškių derlių parduoda Latvijoje, Skandinavijos šalyse, kur šios uogos pradeda derėti dar keliomis savaitėmis vėliau.

„Vokiečiai, britai atvažiuoja derėtis dėl mūsų braškių importo. Suomiai jau seniai prašo parduoti daugiau lietuviškų braškių, tačiau mes nebepajėgiame surinkti jų prašomų kiekių, nes pramoninių braškynų Lietuvoje nėra daug”, – pripažino draugijos vadovas.

Tačiau jis suskubo paneigti pasklidusias kalbas, esą šiemet lietuviškų braškių gali stigti.

„Nors šalta žiema padarė nemažai nuostolių, tačiau šiųmetis derlius nebus prastesnis kaip pernai”, – įsitikinęs V.Juodsnukis.

Klimatas palankus

Pašnekovo teigimu, braškininkystė – viena perspektyviausių žemės ūkio šakų, nors ir nesulaukianti pakankamo Lietuvos valdžios dėmesio.

V.Juodsnukis jau dešimt metų augina braškes ir per pastaruosius šešerius metus nuostolių nepatyrė.

„Sunkiausi buvo pirmieji metai, kai rėmiausi tik literatūra ir mokiausi iš savo klaidų. Grėsė bankrotas, tačiau aš nenuleidau rankų ir eksperimentavau, ieškodamas labiausiai mūsų oro sąlygoms tinkančių veislių”, – prisiminė ūkininkas, mėginęs auginti daugiau kaip 100 braškių veislių ir įsitikinęs, kad ne visko galima išmokti iš vadovėlių.

„Mūsų šalies klimato sąlygos yra labai dėkingos braškėms auginti. Vėsesnis klimatas šiuo atveju net yra palankus, nes žiemomis iššąla kenkėjai, nėra tiek daug lapų ligų, todėl mes galime naudoti 3-4 kartus mažiau chemikalų”, – aiškino V.Juodsnukis.

Beveik visiems braškių augintojams teko savarankiškai atrasti kelią į sėkmę. Kitose ES šalyse ūkininkams nemažai talkina mokslininkai, teikiantys rekomendacijas apie naujas veisles.

„Norėtume, kad braškininkystė nebūtų nurašyta. Tuo turėtų susirūpinti ir Žemės ūkio ministerija. Beje, prieš 7 metus buvo garsiai kalbama, kad lietuviškų braškių niekam nereikės, užaugins lenkai. Tačiau tokiu atveju ir kilogramas braškių kainuos 3-5 eurus”, – teigė draugijos pirmininkas.

Nuostolių neskaičiuoja

Didesnių pramoninių ūkių savininkai jau įsitikino, kad braškių auginimas Lietuvoje yra pelningas verslas. Vieno kilogramo braškių savikaina siekia apie 2 litus. Iš hektaro per sezoną galima priskinti apie 10 tonų uogų ir uždirbti apie 10 tūkst. litų.

Ne vienas ūkininkas norėtų modernizuoti auginimo procesą, tačiau bankai gana nepatikliai žiūri į uogų augintojus. Nepaisant to, ūkininkai pasiryžę įrodyti, kad braškininkystė – perspektyvi ūkio šaka.

„Lietuvoje didžiausias dėmesys, o kartu ir parama tebeskiriama grūdininkystės sektoriui. Deja, pas mus braškynai yra prilyginami pievoms, nes tiesioginių išmokų dydžiai yra vienodi. Jeigu valstybės požiūris nesikeis, kalbėti apie šios šakos perspektyvas – gana sudėtinga. Šiuo metu braškių augintojai yra palikti likimo valiai”, – užsiminė V.Juodsnukis, netoli Kazlų Rūdos turintis daugiau kaip 10 ha braškių ūkį.

Atrodo, kad šiemet uogų augintojai pasiekė vieną nors ir nedidelę pergalę – valstybinės institucijos šiomis dienomis turėtų patvirtinti rangos sutartis, pagal kurias bus galima ūkiuose įdarbinti sezoninius darbininkus. Nuskinti braškes vieno hektaro plote ūkininkui tenka samdyti apie 20 žmonių, kuriuos įdarbinti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus beveik neįmanoma.

Skonį kol kas garantuoja

Paklaustas, ar Lietuvos ūkininkams nuėjus Vakarų Europos kryptimi, vartotojams neteks valgyti beskonių braškių, draugijos pirmininkas užtikrino, kad vietos augintojai mokėtų užauginti skanias uogas.

„Natūralaus skonio braškes galima užauginti ir šiltnamyje, tačiau svarbiausia – saikingai naudoti trąšas. Lankėmės Italijoje ir įsitikinome, kad tos pačios veislės kaip Lietuvoje braškės yra visai kitokio skonio, nes daigas auga vazonėliuose ir tręšiamas lašeline sistema”, – teigė pašnekovas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kasmet tikrina ir importuojamas, ir Lietuvoje užaugintas braškes. Šią savaitę kauniečiai taip pat paėmė ištirti du mėginius iš Lenkijos bei Ispanijos atgabentų uogų.

„Braškių kokybę tikriname nebe pirmus metus ir iki šiol padidinto pesticidų kiekio neužfiksavome. Neturime jokio pagrindo teigti, kad importuojamos uogos yra kažkuo prastesnės už vietines”, – akcentavo maisto produktų inspektorė V.Makauskienė.

Tos pačios nuomonės laikosi ir prekybininkai, pabrėžiantys, kad vietos augintojai kasmet inicijuoja diskusijas apie braškių kokybę tik tam, kad baiminasi didėjančios konkurencijos, nes importinė produkcija dažniausiai būna pigesnė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.