Atsakas į kintančios darbo rinkos iššūkius – naujas Užimtumo rėmimo įstatymas

Šiandien Seimas pritarė naujajam Užimtumo rėmimo įstatymui, kuris įsigalios rugpjūčio 1 dieną.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė šį įstatymą įvertinusi pasikeitusią padėtį darbo rinkoje ir atsižvelgdama į jos kitimo tendencijas. Naujasis įstatymas pirmiausia yra skirtas padėti prisitaikyti ieškantiems darbo asmenims prie šiandienos darbo rinkos pokyčių.

Kintant padėčiai darbo rinkoje bei sparčiai mažėjant nedarbui, darbo pasiūlos ir paklausos derinimo problema nemažėja, bet didėja. Darbdaviams vis sudėtingiau apsirūpinti tinkamais darbuotojais, nes darbo rinkoje trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Nors bendras bedarbių skaičius mažėja, didėja ilgalaikių bedarbių dalis, kuriems sunku susirasti darbą. „Todėl vienas iš šio įstatymo tikslų yra įtraukti į darbo rinką kiek įmanoma daugiau galinčių dirbti asmenų, suteikiant jiems darbdavių poreikius atitinkančias kvalifikacijas”, – teigia įstatymo rengėjai.

Įstatymas sudarys palankesnes sąlygas darbo pasiūlai ir paklausai derinti, padės ieškantiems darbo asmenims integruotis į darbo rinką ir rems darbdavius, įdarbinančius turinčius sunkumų įsidarbinti asmenis.

Siekiant reaguoti į minėtus darbo rinkos iššūkius numatytos visiškai naujos užimtumo rėmimo priemonės, pvz.: darbo rotacija; tobulinamos iki šiol buvusios: neįgaliųjų integravimo į darbo rinką rėmimas, buvusių bedarbių, pradedančiųjų savo verslą, rėmimas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ir kt.

Darbo rotacija – priemonė, prisidėsianti prie darbdavių aprūpinimo kvalifikuota darbo jėga. „Darbdavys, kol jų darbuotojai atostogaus ar negalės dirbti dėl kitų priežasčių, galės juos pakeisti bedarbiais. Už kiekvieną tokį asmenį dardaviui kas mėnesį iš valstybės biudžeto bus mokama 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos kompensacija”, – sako įstatymo rengėjai.

Siekiant skatinti bedarbius mokytis, bus didinama mokymosi stipendija. Bedarbiams už ne ilgesnį kaip nustatyta mokymo programose mokymosi laikotarpį, per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius bus mokama 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Iki šiol jos dydis siekė 1,5 MGL, t.y. 187,5 litus.

Taip pat didės parama darbdaviams steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas neįgaliesiems. Subsidijos dydis sieks iki 22 Vyriausybės paskutiniojo oficialiai paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių darbo vietai įsteigti ar pritaikyti. Iki šiol subsidija buvo mokama kiekvieną mėnesį po 1 MMA per pirmųjų 12 mėnesių laikotarpį ir po 0,5 MMA – per kitus 6 mėnesių laikotarpį. Taigi iki šiol praktiškai buvo dalinai kompensuojamas darbo užmokestis, o ne išlaidos darbo vietų steigimui ar pritaikymui.

Be to, neįgalieji, kuriems nustatytas 20-40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I-II invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygis galės būti nuolat remiami, darbdaviui kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį per visą jo darbo laikotarpį mokant už faktiškai dirbtą laiką pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį apskaičiuoto darbo užmokesčio subsidiją.

Taip pat įstatymas reglamentuoja iš esmės naują neįgaliųjų savarankiško užimtumo rėmimo priemonę. Neįgalieji, kuriems nustatytas 20-40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I-II invalidumo grupė) arba vidutinis neįgalumo lygis, pradedantys savo verslą, galės gauti paramą, iki 22 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio, savo darbo vietai steigti.

Visiems ieškantiems darbo asmenims, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, siekiantiems pradėti darbo veiklą pagal įgytą profesiją ar specialybę, nepriklausomai nuo to kur ji buvo įgyta, numatyta darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė. Darbdaviai, organizuojantys šių asmenų darbo įgūdžių įtvirtinimą tiesiogiai darbo vietoje galės būti remiami. Įstatymas numato subsidijuoti darbdavius, organizuojančius minėtų asmenų darbo įgūdžių įgijimą, kompensuojant jiems už kiekvieną įdarbintą asmenį kiekvieną mėnesį iki 1 MMA dydžio darbo užmokesčio kaštų bei dalinai, iki 20 proc., įgūdžių įgijimo organizavimo kaštų. Tokios subsidijos trukmė iki 6 mėnesių.

Įvertinus padėtį darbo rinkoje ir atsižvelgiant į tai, kad didelę dalį šiuo metu registruotų darbo biržose asmenų, vis sunkiau įdarbinti, įstatymu išplėstos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės, įvedant naujas, t.y. asmenys baigę profesinės reabilitacijos programas, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, ilgalaikiai bedarbiai, vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys, nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina arba tėvas, vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų. Darbdaviams, įdarbinantiems šiuos asmenis, įstatymas numato galimybę mokėti darbo užmokesčio subsidiją iki 1 MMA dydžio 12 mėnesių laikotarpyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.