Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas jau ne pirmą kartą kviečiamas į tarptautinius renginius, skirtus diskusijoms apie meno institucijų funkcijas ir veiklą, kad pasidalintų savo vadovavimo strategijomis ir patirtimis. Palyginti visai jaunam centrui iš Rytų Europos tikrai didelis pasiekimas atsidurti sąraše greta garsiausių pasaulio šiuolaikinio meno centrų ir galerijų, kurių veiklos principai tampa pavyzdžiu naujai besikuriančioms ar besireformuojančioms meno institucijoms (2002 m. Madride ARCO meno mugės metu ŠMC pristatytas greta kitų 3 institucijų, 2003 m. Helsinkyje „Kiasma” šiuolaikinio meno muziejuje buvo sukviesta iš viso 10 dalyvių, 2004 m. Berlyno „Kunst-werke” šiuolaikinio meno instituto renginyje dalyvavo 6 meno centrai). Šių metų birželio pradžioje ŠMC veikla buvo pristatyta tikrai tolimame krašte – Pietų Korėjos „Insa Art Space” organizuotame tarptautiniame renginyje „Frame Builders” (Karkaso kūrėjai).
„Insa Art Space” – tai valstybinė šiuolaikinio meno institucija, kuri neseniai persikėlė į naujas erdves ir siekia iš esmės reorganizuoti savo veiklą – tapti daugiafunkciniu centru, kuriame rengiamos ne tik šiuolaikiškiausios, progresyviausios parodos, bet ir menininkų rezidencijų projektai, paskaitos, seminarai, kaupiamas informacijos archyvas. Korėjoje organizuojamos dvi aukšto lygio tarptautinės bienalės, tačiau šalies viduje šiuolaikinio meno situacija yra startinėje pozicijoje ir šiek tiek primena Vilniaus ŠMC veiklos pradžios laikus (be to, Korėjos menininkams sunkiau įsijungti į aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą dėl anglų kalbos problemų ir būdingo nacionalinio bruožo – drovumo). „Insa Art Space” meno vadybininkai mėgino surasti tinkamą institucinį meno veiklos modelį remdamiesi sektinais pavyzdžiais iš skirtingų pasaulio kraštų. Greta Vilniaus ŠMC į renginį buvo pakviestos dar trys institucijos iš Stambulo, Niujorko ir Berlyno (pastaroji – tai „Daad” Vokietijos akademinių mainų agentūra, viena prestižiškiausių pasaulyje rezidencijų ir parodų institucijų). Korėjos renginio organizatoriams ir dalyviams ypač rūpėjo, kaip Vilniaus Šiuolaikinio meno centrui pavyko reorganizuotis iš konservatyvios į progresyvią meno instituciją, išlaikant vietos specifiką įgyti tarptautinį prestižą, muziejines praktikas derinti su alternatyviomis, parodinę veiklą – su tarpdisciplininiais projektais. Kęstutis Kuizinas organizatorių pageidavimu parengė daugiau kaip valandą trukusį pristatymą, kurio metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas Baltijos tarptautinio meno trienalės istorijai ir papildomoms ŠMC veiklos sritims: televizijos laidai ŠMC TV, ketvirtiniam šiuolaikinio meno žurnalui lietuvių/anglų kalbomis „Interviu” ir paskaitų/diskusijų ciklui „Pokalbiai kavinėje”.