Pirmą kartą vienoje parodoje pristatoma Romerių giminės kelių kartų dailininkų kūryba – 330 darbų. Tai grafikos lakštai, aliejinė tapyba, pastelė ir akvarelė, piešiniai, skulptūriniai medalionai.
Lietuvos dailės muziejus (LDM) kartu su Kultūros, filosofijos ir meno institutu bei Lietuvos mokslų akademijos biblioteka sostinės Radvilų rūmuose atidarė tarptautinę dailės parodą „Dailininkai Romeriai”. Tai vienas reikšmingiausių LDM šių metų projektų, skirtų dinastijos pradininko Edvardo Jono Romerio 200-osioms gimimo metinėms.
Ryškus pėdsakas Lietuvoje
Sena ir kilminga Romerių giminė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenime. Jos atstovai garsėjo kaip tikri krašto patriotai. Romeriai reiškėsi muzikos, literatūros srityse, nė viena kita giminė neturėjo šitiek dailininkų. Parodos kuratorės dailėtyrininkės Dalia Tarandaitė ir Jolanta Širkaitė, atrinkusios darbus, teigia, kad Romerių dailininkų dinastijos pradininku pagrįstai laikomas Edvardas Jonas Romeris. Dailę jis studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą, o meninius gabumus paveldėjo iš tėvo – Vilniaus bajorų maršalkos Mykolo Juozo Romerio, kuris turėjo puikų meninį išsilavinimą, gražiai piešė. Edvardo Jono broliai Henrikas ir Severinas bei sesuo Ona taip pat buvo neabejingi dailei ir skyrė jai savo laisvalaikį, o sūnūs Alfredas ir Edvardas Matas Romeriai tapo vienais žymiausių XIX amžiaus Lietuvos dailininkų. Mėgėjiškus akvarelinius portretus liejo Alfredo ir Edvardo Mato brolio Izidoriaus sūnus Stanislovas. Šio vyresnysis brolis Eugenijus, vesdamas dailininkę Sofiją Dembovskytę, dar labiau sutvirtino Romerių giminės ryšius su meno pasauliu. Pomėgį dailei abiem savo vaikams – dukrai Marijai ir sūnui Kazimierui – perdavė ir Edvardo Jono brolis Severinas. Jie abu piešė ir tapė portretus, kopijavo senus giminės paveikslus. Kazimiero duktė Kazimiera Liudvika pratęsė giminės tradiciją tapdama dailininke. Sūnus Antanas netapė, rūpinosi ūkiu ir šeima, ypač žmona, profesionalia akvarelininke Ona Soltanaite, – suteikė jai galimybę gyventi visavertį dailininkės gyvenimą. Kiek tolimesni giminystės ryšiai Edvardo Jono Romerio palikuonis siejo su dailininkais Steponu Romeriu ir Elena Romeryte, kuri gimė Vitebsko gubernijoje, o vėliau gyveno Vilniuje.
Nauji duomenys ir vardai
Pasak Širkaitės, XIX-XX amžiuje kūrę dailininkai Romeriai buvo realizmo krypties atstovai. Dailėtyrininkė, paprašyta išskirti daugiausiai ir meniškiausiai kūrusius, paminėjo Alfredą, jo brolį Edvardą Matą, be abejo, Sofiją Romerienę ir jos dukrą Mariją. Širkaitė seniai domisi Romerių dinastijos dailininkais. Ji sakė, kad rengdama ekspoziciją atrado naujų duomenų, naujų vardų. Specialistė aptiko bene 19 su daile susijusių Romerių, tačiau parodoje pristatoma penkiolika, nes kitų darbų neišliko. Laikas buvo negailestingas ne tik dailės kūriniams. Beveik visi Romeriai, išskyrus keletą, buvo ištremti iš Lietuvos arba emigravo. Giminės palikuonys gyvena Briuselyje, Paryžiuje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje. Širkaitės žiniomis, viena jų – Jolanta – tapo gėles, Kristina yra dizainerė, kuria bižuteriją. Netoli Vilniaus gyvena Stepono duktė Stefanija.
Idėja rutuliojosi Lenkijoje
Sumanymas rengti tokią parodą išsirutuliojo, kai viešėdamas pas kolegas Lenkijoje LDM direktorius Romualdas Budrys susipažino su Sofijos Romerienės sūnumi Andrzejumi Romeriu, gyvenančiu Briuselyje. Pastarasis užsiminė apie Edvardo Jono 200 metų gimimo sukaktį ir idėją surengti specialią ekspoziciją. Jis tapo ne tik moraliniu, bet ir finansiniu rėmėju, į parodos atidarymą atvyko pats ir sukvietė visą būrį giminės palikuonių.
Romerių dailės kūrinių galima aptikti visuose didžiuosiuose Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, bibliotekų rankraštynuose (rengiant parodą surašyta per 1600 darbų). Kad šie darbai išliktų, pasirūpino Romerių palikuonys. Kūriniai surinkti iš Lietuvos dailės, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės, Lietuvos nacionalinio, Šiaulių „Aušros”, Žemaičių „Alkos”, Rokiškio krašto muziejų, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, kai kurie atvežti iš Varšuvos nacionalinio muziejaus ir Varšuvos nacionalinės bibliotekos. Juos parodai paskolino privatūs kolekcininkai, dailininko Stepono Romerio duktė Stefanija Romerytė, jau minėtas dailininkės Sofijos Romerienės sūnus Andrzejus.