Šiandien įsigaliojusios Europos centrinio banko padidintos bazinės palūkanų normos, taip pat numatomas jų augimas ateityje, neturėtų smarkiai sumažinti paskolų augimo tempų Lietuvoje. Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko ekspertų nuomone, paskolų portfelis, nepaisant didesnių palūkanų, toliau augs gana sparčiai, nes egzistuoja keletas veiksnių, skatinančių tiek įmonių, tiek ir namų ūkių skolinimąsi.
„Investicijoms finansuoti bus toliau plačiai taikomos mišrios schemos – derinami ES struktūriniai ir Sanglaudos fondai, privačios užsienio investicijos bei skolintos lėšos, – todėl kylančios palūkanos tik ribotai veiks paskolų paklausą. Be to, išaugus pelno mokesčio naštai (įvedus laikinąjį 4 procentų socialinį mokestį), verslininkams skolintų lėšų patrauklumas, palyginti su pelno reinvestavimu, šiek tiek padidėjo”, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Pasak jo, gyventojai gali pernelyg nesibaiminti augančios palūkanų naštos tol, kol ją kompensuoja didėjantis jų darbo užmokestis ir kitos pajamos. Beje, namų ūkių finansus netrukus sustiprins nuo liepos 1 d. įsigaliosiantis mažesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas
Vis dėlto bendrų ekonominių dėsningumų nepaneigsi – sparčiau didėjant palūkanų normoms, paskolų portfelio didėjimo tempai turėtų mažėti. G. Nausėda prognozuoja, kad šiemet vidutinė paskolų litais palūkanų norma veikiausiai padidės iki 5,25 proc., o kitąmet ir 2008-aisiais – atitinkamai iki 5,75 ir 6 procentų. Maždaug tiek pat turėtų išaugti ir paskolų eurais palūkanos, tiesa, absoliutus pastarųjų dydis tebėra mažesnis. Tokiu atveju, kurį SEB Vilniaus banko ekspertai vertina kaip realistiškiausią, paskolų augimo tempai 2006, 2007 ir 2008 metais lėtėtų ne taip ženkliai – šalies kreditų portfelis augtų atitinkamai 40, 30 ir 25 procentais.
Tačiau jei paskolų litais palūkanos išaugtų daugiau – iki 5,5 proc., paskolų portfelis 2006 m. didėtų truputį lėčiau – 35 proc., o 2007 ir 2008 metais – 25 ir 20 proc. (palūkanų normoms atitinkamai išaugus iki 6 ir 6,5 procentų). Išsipildžius optimistiškiausiam scenarijui, SEB Vilniaus banko analitikai numato artimiausius trejus metus paskolų portfelį augsiant atitinkamai 45, 40 ir 30 procentų. Tai galėtų įvykti tuo atveju, jei palūkanų normos 2006, 2007 ir 2008 metų pabaigoje sudarytų atitinkamai tik 5, 5,25 ir 5,5 procento.
G. Nausėda pabrėžia skirtingą šių rodiklių kitimo poveikį įvairioms finansų rinkos sritims. „Nors paskolų rinkoje ryškaus lūžio neprognozuojame, taupymo ir investavimo priemonių rinkas palūkanų normų kilimas paveiks labiau. Terminuotieji indėliai ir naujai išleidžiamos obligacijos gali būti paklausesnės nei iki šiol, nes teiks investuotojams didesnių pajamų garantijas”, – sako G. Nausėda. Tuo tarpu akcijų rinkai palūkanų normų didėjimas yra ne itin gera naujiena. Tai patvirtina ir globalinės tendencijos – sustiprėjus palūkanų kilimo lūkesčiams, išsivysčiusių valstybių ir ypač kylančių rinkų akcijų kursai nuriedėjo žemyn. „Lietuvos akcijų rinkos padėtį taip pat truputį komplikuoja pradėję mažėti santykinio įmonių pelningumo rodikliai. Tačiau Lietuvos tendencijos su pasaulinėmis gali ir nesutapti, nes mūsų šalies ekonominė situacija teigiamai išsiskiria daugelio valstybių kontekste, o, kaip rodo pastarųjų metų patirtis, makroekonomika ir akcijų rinka žygiuoja panašia kryptimi”, – mano SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Jo teigimu, kylančių palūkanų normų poveikis nebus dramatiškas ir būsto paskolų rinkai: būsto paskolų poreikį skatins didėsianti naujo būsto pasiūla. Pasibaigus karštligiškam pirkimui laukiant euro, ateityje būsto paklausa bus tampriau susieta su naujo būsto pasiūla, atitinkamai bus menkesnis ir spekuliacijos mastas.