Norvegijoje, Osle, vykusioje kasmetinėje uostų gilinimo ir valymo darbų specialistų konferencijoje dalintasi patirtimi ir naujienomis.
Joje dalyvavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas domėjosi aplinkosaugos klausimais, kurie šiuo metu ypač aktualūs mūsų uoste.
Norvegijoje – politinis sprendimas
Oslo uostas yra nedidelis – krauna apie 6 mln. tonų per metus. Grunto užterštumo tyrimus norvegai pradėjo prieš 10 metų. Nustatyta, kad šiaurinėje uosto dalyje yra apie 750 tūkst. kubinių metrų dumblo. Uosto akvatorija yra intensyvaus eismo zona, kurioje laivų sraigtai sukelia sūkurines sroves, o šios išjudina gruntą, tad kyla aplinkosaugos problemų.
Jei užterštas gruntas yra daugiau negu 20 metrų gylyje, dumblas nekenkia aplinkai. Norvegai tokiu atveju jį užpila švariu gruntu, ir tiek. Tačiau dumblas, esantis sekliau negu 15 m gylyje, intensyvios laivybos zonoje sukelia aplinkos taršos problemų, kurias būtina spręsti, nes uostas yra mieste.
Norvegijoje buvo priimtas politinis sprendimas, iš esmės prieštaraujantis aplinkosaugos normoms. Uosto direkcija surado vietą, esančią už 6-7 km nuo uosto, tinkamą dumblui laidoti. Tai 70 metrų povandeninė įduba netoli Oslo priemiesčių, aplink kurią gylis siekia 40 m. Prie jos yra 4 monitoringo stotys.
Vengiama kontakto su vandeniu
Norvegijoje kasant ir pervežant gruntą atliekamas aplinkos monitoringas. Jei tarša viršija normas, darbai stabdomi. Visa teritorija aptverta boninėmis užtvaromis. Uždaru kaušu paimamas dumblas ir išverčiamas į baržą. Nuo užteršto grunto atskiriamos kai kurios atliekos, tada jis transportuojamas į dampingo vietą.
Baržai prisišvartavus prie esančios platformos, į dumblą panardinamas siurblys, nuleidžiantis jį beveik iki pat dugno. Siurblio vamzdyje dumblo masė prisodrinama druskos tirpalu, kad būtų sunkesnė ir nusėstų dugne. Viso proceso metu stengiamasi išvengti užteršto grunto kontakto su vandeniu. Pilamas maždaug 1-2 m storio dumblo sluoksnis, o ant jo – 40 centimetrų švaraus grunto, kuris iškasamas vykdant uosto gilinimo darbus.
Olandų patirtis
Roterdamo uostas – didžiausias pasaulyje ir per metus perkrauna apie 400 mln. tonų krovinių. Šiame upės uoste, kuris tęsiasi 40 kilometrų iki jūros, kasmet susidaro apie 5 mln. kubinių metrų dumblo ir nešmenų.
Olandai užterštam gruntui transportuoti panaudoja upės tėkmę, nors gauti leidimą taip valyti uosto akvatoriją sudėtinga, nes šiuo atveju dumblas kontaktuoja su vandeniu.
Dumblas pakeliamas žemsiurbėmis ir grąžinamas į upę su vadinamaisiais trakeriais (specialios cheminės medžiagos granulės), kuriuos apšvietus ultravioletiniais spinduliais, nustatoma, kiek užteršto grunto išplaukė į jūrą ir kiek liko aplinkiniuose vandenyse. Aplinkos tyrimai parodė, kad 65 procentai dumblo išplukdyta į atvirą jūrą.
Vokietijoje – tradiciniai metodai
Pasak A. Kamarausko, Vokietijos Papenburgo jūrų uosto specialistai intensyviai dirbo 5-6 metus, kol surado 600 hektarų vietą užterštam gruntui šalia Emso upės. Kadangi nuo Papenburgo iki Šiaurės jūros yra 50 km, tad transportavimo išlaidos vokiečiams kainuotų labai brangiai. Todėl jie pasirinko vieną iš tradicinių metodų – dumblas vamzdžiais pumpuojamas į dampingo aikštelę. Tokiu būdu problema išspręsta 20-30 metų.
Klaipėdoje – aikštelė
Prognozuojama, jog Klaipėdos uosto akvatorijoje bei dokų duobėse per 5-7 metų laikotarpį susikaups iki 0,5 mln. kubinių metrų dumblo. Klaipėdos miesto savivaldybė užteršto grunto aikštelei statyti skyrė sklypą šalia nebaigtos statyti valčių prieplaukos.
Dabar belieka užteršto grunto aikštelės vietą įteisinti kaip uosto teritoriją. Artimiausiu metu Uosto direkcija tikisi gauti iš Vyriausybės projektavimo sąlygų sąvadą ir skelbti aikštelės projektavimo darbų konkursą.