Kiek dar agentai vežios į laivus vadinamąją komisiją?

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika sako, jog Klaipėda yra vienas iš nedaugelio likusių uostų, kuriuose į atplaukusį laivą jo agentas privalo atvežti vadinamąją komisiją, t. y. muitininkus, pasieniečius, veterinarijos gydytoją.

Pasak jo, taip nesielgiama nė viename Europos uostų, tokia tvarka egzistavo tik buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jo žiniomis, tokių dalykų jau senokai nebeliko Latvijos uostuose. O Klaipėdoje laivo agentas nuolatos turi paimti 2 muitininkus, 2 pasieniečius, veterinarijos gydytoją ir juos surinkęs nuvežti į laivą, paskui parvežti. Tiek Klaipėdos teritorinė muitinė, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR) yra valstybės finansuojamos, turi autotransporto priemonių, tad pareigūnai gali patys atvažiuoti, jeigu jiems to reikia.

Su tuo, kad tokia tvarka – sovietinis reliktas, sutinka ir Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius. Tačiau, jo teigimu, šis reliktas jau gyvuoja paskutinius mėnesius.

Europinių standartų link

Pasak V. Šileikos, užsienio uostuose muitininkai ar pasieniečiai į laivus atvyksta tik tuo atveju, jeigu jiems kyla kokių nors neaiškumų. Jo manymu, anksčiau ar vėliau ir Klaipėdoje, įdiegus elektroninę krovinių deklaravimo sistemą, perėjus prie kompiuterinio laivų atvykimo ir išvykimo forminimo, turės būti atsisakyta šio sovietinio relikto ir pradėti taikyti europinių uostų standartai.

„Jeigu nepereisime prie elektroninio deklaravimo bei dokumentų pateikimo, ir toliau autotransporto priemonės su konteineriais bus forminamos muitinėje kelias valandas. Kas iš to, kad krovos kompanijos gali gana greitai apdoroti krovinius? Jeigu neveiks normali jų praleidimo sistema, krovinių kiekio nebegalėsime didinti”, – mano asociacijos prezidentas.

Buvo tokia tradicija

Pasiteiravus pasieniečių, koks dokumentas įpareigoja agentus vežioti pasieniečius į laivus, gavome atsakymą, jog tokio dokumento nėra, tai atliekama tarpusavio susitarimo pagrindu.

Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko A. Šipavičiaus, tai, kad agentai veža į laivus komisiją, yra seniai įsivyravusi tradicija. Iki šiol ji iš dalies tenkino visus šio proceso dalyvius, t. y. tiek laivų agentus, tiek kitų institucijų atstovus – laivui atplaukus vienu metu yra surenkami visų institucijų atstovai, atvežami kartu patikrinti laivą.

Šiais laikais, kai diegiamos naujos technologijos, tokia situacija nebetenkina nė muitininkų. „Mes norėtume tikrinti laivus tik tada, jeigu matome riziką, jeigu turime išankstinės informacijos apie galimus pažeidimus”, – prisipažino teritorinės muitinės viršininkas.

Maždaug prieš mėnesį pradėjo veikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įdiegta elektroninė laivo informacinė sistema (LIS), pateikianti ir laivo dokumentus. Jais remdamiesi muitininkai gali atlikti rizikos analizę ir nuspręsti, ar laivas turi būti tikrinamas, ar ne.

Tačiau, pasak A. Šipavičiaus, dar yra tam tikrų derintinų dalykų dėl dokumentų pateikimo, dėl informacijos tikslumo ir kt. Problema ta, kad kartais informacija vėluoja arba būna netiksli, tad dar reikia atlikti derinimo darbus. Tačiau Klaipėdos muitinės viršininkas pasidžiaugė tuo, kad daugelis agentų teikia informaciją LIS, ir tikisi, kad per įmanomai trumpą laikotarpį šis klausimas bus išspręstas. Jo manymu, gali būti, kad dar šiemet agentams nebereikės vežioti muitininkų į laivus.

Tikrina ne visus

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas „Vakarų ekspresui” sakė, jog muitininkai nebedalyvauja tikrinant kai kuriuos laivus, pavyzdžiui, jachtas, privačius laivus, dėl kurių pasirašyta tarpusavio bendradarbiavimo sutartis su VSAT. Vykdydami šią sutartį pasieniečiai, pastebėję ką nors negero, apie tai praneša muitininkams.

Muitininkai nedalyvauja komisijos darbe tikrinant reguliarių linijų laivus ir dirba remdamiesi išankstine informacija, įvertindami riziką.

A. Šipavičius mano, jog Uosto direkcijos diegiama Krovinių ir prekių informacinė sistema (KIPIS) palengvins darbą ne tik muitininkams, bet ir visiems uosto komplekso naudotojams paspartindama uoste krovinių apdorojimo procesą.

Muitinės viršininkas patikino, jog nuo šiuo metu galiojančios leidimų sistemos, kai ūkio subjektas, norėdamas atlikti tam tikrą veiksmą uoste, turi kreiptis į muitinę ir gauti leidimą, bus pereita prie kitos sistemos – kol muitininkai nepamatys, kad verslininkas daro ką nors draudžiamo ar pažeidžia taisykles, pastarasis savarankiškai galės atlikti veiksmus be leidimo.

A. Šipavičiaus teigimu, krovinio tikrinimo laikas priklauso nuo to, koks tikrinimo būdas pasirenkamas. Jeigu nusprendžiama, kad tai reikia padaryti detaliai, be abejo, užtrunka ilgiau. Beje, pasak viršininko, muitininkai tikrina ne daugiau kaip 2 proc. visų gabenamų konteinerių.

Būtinas pokyčių kompleksas

A. Šipavičiaus manymu, greitesnio krovinių pralaidumo nebuvimą šiandien sąlygoja ir ne visiškai tinkama infrastruktūra uoste. UAB Klaipėdos terminalo grupė, valdanti konteinerių terminalą, artimiausiu metu ketina terminale daryti pakeitimus, tad netrukus jame problemos bus išspręstos.

Muitininkai privalo užtikrinti efektyvią muitinės kontrolę, netrukdydami legalaus verslo atstovams greitai gabenti krovinius. Jie taip pat ieško naujų technologijų, kad galėtų greičiau atlikti savo darbą, kartu su verslininkais, užsiimančiais krovinių gabenimu, rastų sprendimus, tenkinančius ir vienus, ir kitus.

Artimiausiu metu muitininkai ketina peržiūrėti kai kurias savo darbe taikomas technologijas. Pasak A. Šipavičiaus, norint pasiekti gerų rezultatų, visi dalyvaujantieji šioje logistinėje grandinėje turi dirbti kartu ir sutartinai. Nepakanka vien muitinės ar uosto komplekso naudotojo pastangų, būtinas visas pokyčių kompleksas.

Pasak teritorinės muitinės viršininko, krovinių pralaidumas Klaipėdos uoste ir šiandien nėra blogas. O tos naujovės, kurios atsiras įdiegus naujas informacines technologijas, pradėjus naudotis LIS ir KIPIS, situaciją dar labiau pagerins.

Beje, muitininkai jau seniai naudoja mobiliąją rentgeno kontrolės sistemą, kuri leidžia patikrinti krovinį konteineryje jo neiškraunant, įvertinti riziką, išsiaiškinti, ar tame krovinyje nėra ko nors paslėpta. Tikrinimas rentgeno sistema, jeigu krovinys sudėtingas savo struktūra, yra daug pavadinimų turinčių prekių, skirtingi jų tūriai ir tankiai, gali užtrukti ilgiau kaip 10-15 minučių. Matydamas vaizdą muitininkas nusprendžia, ar reikia krovinį ar jo dalį iškrauti ir tikrinti detaliau.

Pasieniečiai neatsisako pasiūlymo

PAR atstovai patikino „Vakarų ekspresą”, kad Vitės užkardos pareigūnai gali atvykti į laivą tarnybinėmis transporto priemonėmis, kadangi minėtai užkardai šiam tikslui yra skirtos dvi transporto priemonės.

Vitės užkardos pareigūnai dirba trijose stacionariose darbo vietose (AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos, AB „Klaipėdos laivų remontas”, LKAB „Klaipėdos Smeltė” teritorijose). Vitės užkardos pamainos vyresnysis kiekvieną dieną paskirsto pareigūnus į darbo vietas, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, t. y. pagal agentų iš anksto nurodytą laivo atvykimo ir išvykimo laiką. Pareigūnai vyksta pėsčiomis arba važiuoja į patikrinimo vietą iš tos teritorijos, iš kurios yra arčiau ir greičiau.

Pasak pasieniečių, tikrinti laivo, be jų, vyksta muitinės, Visuomenės sveikatos centro atstovai, neturintys tarnybinių transporto priemonių, tad juos nuveža agentūrų darbuotojai. Kai abi Vitės užkardos transporto priemonės būna užimtos, pasienietis turi vykti pėsčiomis arba laukti, kol bus baigtas tikrinti koks nors laivas ir tada nuvažiuoti.

Tačiau agentui pasiūlius nuvežti pasienietį į laivą kartu su kitų institucijų pareigūnais, jis sutinka vykti, kad laivas būtų patikrintas operatyviau.

PAR atstovas pranešė, jog šią savaitę Vitės užkardai bus skirta dar viena tarnybinė transporto priemonė, todėl kiekvienoje stacionarioje darbo vietoje dirbs pareigūnai, turėdami transporto priemonę. Taigi pasieniečiai turi galimybę patys atvažiuoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.