Švėkšnos padegėlių pinigai gundo pasipelnyti

Pastaruoju metu nustojusioje augti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje yra viena išimtis. Tai – Švėkšna.

Kai šį Šilutės rajone esantį miestelį nusiaubė gaisras, o LNK ir Raudonasis Kryžius padegėliams surinko 634 tūkstančius litų, būsto kainos Švėkšnoje šovė į viršų.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis „Lietuvos rytui” sakė, kad per kelias savaites nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai pakilo penktadaliu.

Taip rinka reagavo į tai, jog po gaisro atsirado pirkėjų, kuriems reikia nekilnojamojo turto. Be to, gavę Lietuvos žmonių suaukotų pinigų, jie galės daugiau mokėti.

Pasiūlymai – iš visos šalies

Kai buvo paskelbta, kad visi paaukoti pinigai bus pervesti į nukentėjusiųjų sąskaitą, į Švėkšnos seniūniją ėmė plaukti siūlymai įsigyti sodybų įvairiose Lietuvos vietose.

Siūlomo būsto kaina – nuo 15 tūkst. iki 180 tūkst. litų.

„Įvyko grandininė reakcija – rinka sureagavo visoje Lietuvoje”, – aiškino Švėkšnos seniūnas.

Namas pabrango per pusvalandį

Visą savo turtą po gaisro praradę švėkšniškiai Elena ir Leonas Kinčiai buvo nusižiūrėję namą toje pačioje Aušros gatvėje, kur patys gyveno.

Savininkė už šį namą paprašė 50 tūkstančių litų.

Tačiau per pusvalandį, kol Kinčiai važiavo pasiimti 2 tūkstančių litų, kuriuos turėjo sumokėti kaip pirmąjį įnašą, kaina pašoko iki 70 tūkstančių litų.

Pardavėja paaiškino, kad per tą laiką kažkas atėjo ir neva pasiūlė daugiau.

Šiuo metu tvarkomi šio namo pirkimo ir pardavimo dokumentai.

Kai tik bus pervesti į specialiai sudarytos pinigų skirstymo komisijos Lietuvos žmonių paaukoti pinigai, Kinčiai iš karto galės ten gyventi.

Norinčiųjų parduoti – mažai

Rūtos ir Broniaus Meilių duktė Leonora Vingienė „Lietuvos rytui” pasakojo, kad jos tėvai ieško nusipirkti bent poros kambarių butą, bet neranda.

Po gaisro ir aukų rinkimo akcijos Švėkšnoje viskas pabrango.

Už jų nusižiūrėtą butą prašoma 10 tūkstančių litų daugiau, nei jis kainavo iki gaisro.

Šiuo metu Meilės derasi dėl dviejų kambarių būsto už 40 tūkst. litų, bet ten nėra net šulinio.

Jei Meilių šeima neįpirks buto, teks kraustytis į vadinamąjį kumetyno namą, turintį labai prastą reputaciją.

L.Vingienė mano, kad Švėkšnos nekilnojamojo turto kaina galėjo pakilti ne tik dėl paaukotų pinigų, bet ir dėl labai pakilusios paklausos.

Juk Švėkšnoje labai mažai kas parduoda namus, o norinčiųjų pirkti – daug.

Prieš metus iš Klaipėdos į Švėkšną atsikėlusi L.Vingienė namą įsigijo už 60 tūkst. litų.

Ji teigė, kad dabar už tokią kainą panašaus būsto jau nebeįsigytų.

Apie kainą sužino vieni iš kitų

Anksčiau Švėkšnoje namas su ūkiniais pastatais kainavo apie 30 tūkstančių, prieš keletą metų – ir 15 tūkstančių litų.

Po gaisro toks pat namas su ūkiniais pastatais Švėkšnoje kainuoja nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. litų.

A.Šeputis matė skelbimą, kur už sodybą Švėkšnoje prašoma net iki 150 tūkst. litų.

Švėkšnoje nėra jokios nekilnojamojo turto agentūros.

A.Šeputis tikina, kad tokia agentūra neturėtų ką veikti šiame miestelyje, nes kaimo žmonės nepasitiki jokiomis agentūromis: „Mūsų agentūra paprasta – ji vadinasi „Viena bobutė į ausį pasakė”.

Nelaukė oficialaus tyrimo

Komisija pinigams Švėkšnos padegėliams skirstyti yra nutarusi neduoti per LNK akciją suaukotų pinigų Viktorijos ir Viktoro Orlų šeimai, nuo kurių ūkinio pastato, kaip manoma, prasidėjo didysis gaisras.

Jie gaus tik Vyriausybės paramą. Oficialios gaisro tyrimo išvados dar nepaskelbtos.

Orlų šeima nepakviesta ir į komitetą, kuris sprendžia, kaip pasidalyti paaukotus pinigus.

Pasak komisijai vadovaujančio A.Šepučio, šiai šeimai buvo nusiųsta psichologė nemokamai konsultuoti, tačiau jie atsisakė šios paslaugos.

Šilutės psichikos centro darbuotojų konsultacijos prireikė tik vienai švėkšniškei.