Stambios politinės krizės sukrečia Lietuvą kelis kartus per metus, verslo įmones krizės ištinka vos ne kasdien. Nesuvaldytos jos lemia politikų ir vadovų atsistatydinimus, o įmonėms – neretai ir bankrotus.
Nors specialistai išskiria keletą krizėms jautresnių sričių, visada numatyti, kokia nelaimė gali ištikti, nėra įmanoma. Tačiau galimybė pasirengti krizėms išlieka: bet kuri organizacija ar valstybė gali iš anksto numatyti savo krizių valdymo komandą ir iš anksto parengti komunikavimo strategiją. Tai itin aktualu šiame amžiuje, kai žinios sklinda labai greitai, o informacija apie ištikusią bėdą per keletą minučių gali išplisti už šalies ribų ir jau po keleto valandų apie ją žinos visas pasaulis.
„Krizės nepaiso sienų. Šiandien įvykis, avarija ar skandalas Vilniuje jau po keleto valandų gali tapti gandų, diskusijų ar spekuliacijų objektu tarptautiniu lygiu”, – teigia pasaulinio viešųjų ryšių tinklo „Edelman” Krizių konsultacijų ir verslo sprendimų padalinio vadovas Maikas Seymouras, jau aštuoniolika metų konsultuojantis krizių klausimais.
Krizių prevencijos bei valdymo galimybes M. Seymouras pristatys ir Lietuvoje – Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Tavo veidas”.
Krizės akivaizdoje išskirtinių nėra
M. Seymouras pastebi, kad krizė gali ištikti bet kurią bendrovę, todėl nereikia manyti, kad viena kompanija šiuo požiūriu bus išskirtinė.
„Pirmiausia nustokite tvirtinti ar dar blogiau – tikėti, jog nemalonumai jus aplenks. O jei atsitiko krizė, nebūkite stručiai, nekiškite galvos į smėlį, nes visuomenė ir ypač žiniasklaida krizės akimirką žiūri į jus pro padidinamąjį stiklą”, – rekomenduoja jis.
Specialisto teigimu, tokiu atveju bendrovės sėkmę pirmiausia lemia pasirengimas valdyti krizę.
„Su krize susidurti galite bet kurią akimirką, tačiau jeigu bendrovės vadovybė nėra parengusi veiksmų plano krizinėms situacijoms spręsti, ši grėsmė jai tampa dar akivaizdesnė”, – sako M. Seymouras.
Sprendimas neteikti informacijos – pražūtingas
Klasikiniu prasto krizės valdymo pavyzdžiu, turėjusiu fatališkų pasekmių įmonės reputacijai, M. Seymouras vadina tanklaivio „Exxon Valdez” avariją, kai užplaukęs ant seklumos Aliaskoje, tanklaivis į aplinką išpylė tūkstančius tonų naftos.
Informacijos žiniasklaidai pašykštėjusią bendrovę „Exxon” nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida ir „Greenpeace” judėjimas sukritikavo taip negailestingai, kad po avarijos bendrovės reputacijos jau nebuvo įmanoma atkurti.
Tuo tarpu krizės valdymą po traukinio avarijos Londono Ladbroke Grove stotyje, kai susidūrus dviem 90 kilometrų per valandą riedėjusiems traukiniams žuvo 32 žmonės ir dar per 100 buvo sužeistų, M. Seymouras pateikia kaip sektiną pavyzdį – greitas ir visapusiškas geležinkelių bendrovės atsakas užtikrino jos darbuotojų, keleivių ir transporto priežiūros institucijų pasitikėjimą įmonės veiksmais. Dar daugiau – bendrovę teismo procesuose palaikė net įvykio tyrėjai.
„Pasirengimo krizei planavimas, personalo mokymai yra pagrindiniai korporacinės savigynos įrankiai. Tie, kas jais nepasirūpina, rizikuoja ne tik savo reputacija, bet ir bendrovės išlikimu. Šiomis dienomis įmones, nepasirengusias krizei, galime drąsiai vadinti neatsakingomis”, – sako M. Seymouras.
Modernios technologijos ir krizės
Kaip nustatė JAV Krizių valdymo institutas, beveik penktadalis krizių kyla dėl išorės veiksnių poveikio ir net 53 proc. – dėl valdymo problemų, dar beveik trečdalis – dėl bendrovės darbuotojų veiksmų. JAV mažiau nei trečdalis krizių kyla netikėtai, tačiau net 71 proc. krizių yra ištisus mėnesius brendusios problemos rezultatas.
Anot M. Seymouro, bendrovės negali tikėtis pakreipti krizės sau palankia linkme, jeigu jos nepasitelkia visų įmanomų kanalų – interneto pokalbių svetainių ir t.t.
„Kiekviena verslo šaka gali susidurti su problemomis, turinčiomis potencialo peraugti į rimtą krizę”, – pabrėžia M. Seymouras.
Krizių valdymo institutas išskiria, kad krizėms jautriausi yra farmacijos, programinės įrangos gamintojai, draudimo bendrovės, oro linijos, sveikatos paslaugos, dujų bei naftos gavybos įmonės, telekomunikacijų bendrovės, bankai, prekybos tinklai ir automobilių gamintojai.