Neretai keliaudamas žmogus lėktuve praleidžia nuo kelių iki keliolikos ilgų ir nuobodžių valandų. O staiga pasikeitusios laiko juostos gali pakenkti ir sveikatai.
Pasirengimas kelionei
Gerą savijautą keliaujant lemia ne tik sveikatos būklė, bet ir tinkamas pasirengimas išvykai.
Prieš kelionę pravartu pasidomėti tos šalies klimato ypatumais ir kokiomis užkrečiamosiomis ligomis galima užsikrėsti. „Vykstant į egzotiškus kraštus, pravartu pasikonsultuoti su visuomenės sveikatos centrų ar kelionių medicinos specialistais dėl skiepų ir kitų profilaktikos priemonių nuo infekcinių ligų. Skiepytis reikėtų iki kelionės likus bent keturioms savaitėms, mat imunitetas formuojasi ilgesnį laiką. Tai priklauso nuo to, nuo kokios ligos skiepijama, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau”, – aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Medicininio karantino posto vedėja Nadežda Abolichina.
Neretai išvykus į tolimus kraštus savijauta gali pablogėti dėl staiga pasikeitusių laiko juostų.
Kartais pablogėja orientacija ir atmintis, sunkiau sukaupti dėmesį, jaučiamas nuovargis, kamuoja nemiga ir galvos skausmai. „Tik praėjus kuriam laikui, organizmas prisitaiko prie naujo šviesos ir tamsos ciklo”, – teigia medikė.
Kad adaptacinis periodas būtų lengvesnis, pašnekovė pataria skrendant Rytų kryptimi lėktuve pamiegoti, o keliaujant į Vakarus, atvirkščiai, likti budriems. Bent kelis vakarus prieš kelionę reikėtų pakeisti miego režimą: susiruošus į Rytų kraštus, patartina atsigulti anksčiau, vykstant į Vakarus – kuo vėliau.
Kad skrydis būtų malonus, pravartu pasirūpinti ir patogia avalyne bei drabužiais.
Mankšta sėdint
Kartais skrydis trunka pusę paros ar net ilgiau, o keleiviai visą tą laiką sėdi beveik nejudėdami. Tai vargina ne mažiau nei intensyvi treniruotė. Kai raumenys nedirba, kraujas ir limfa tvenkiasi kojose, ir šios ištinsta. Tokiu atveju gali sutrikti kraujo apytaka, susidaryti kraujo krešulių. Užsikimšus kraujagyslėms, kuri nors kūno dalis bus nepakankamai aprūpinama krauju. Blogiausiu atveju gali paralyžiuoti koją ar ranką.
Todėl skrydžio metu patariama reguliariai atlikti po keletą nesudėtingų pratimų, kurie gerokai paspartins kraujo apytaką ir atpalaiduos kūną. Pakėlus rankas reikia giliai įkvėpti. Po trijų sekundžių rankos nuleidžiamos už nugaros ir iškvepiama. Kitas būdas šiek tiek išjudinti raumenis – sėdint reikėtų truputį pasistiebti, o po trijų sekundžių koją pastatyti ant kulno, ir vėl palaikykite tris sekundes. Kaklo raumenis galima pamankštinti atsargiai sukiojant galvą: pasukus į vieną pusę įkvepiama, suskaičiavus iki trijų iškvepiama, o galva pasukama į kitą pusę. Visus šiuos pratimus reikėtų kartoti po tris kartus.
Drėgmės trūkumas
Dideliame aukštyje oro slėgis sumažėja kelis kartus. Lėktuvo salone palaikyti normalų slėgį padeda į vidų pučiamas suspaustas oras. Jis eina iš lauko, tačiau yra labai sausas. Varikliai jį sušildo ir pučia į saloną. Toks oras būna šiltas, tačiau 3-15 proc. sausesnis nei, pavyzdžiui, dykumoje. Kvėpuodami lėktuvo keleiviai jį drėkina – įkvepiamas sausas oras, o per plaučius iškvepiamas jau prisotintas garų. Kad oda neišsausėtų, patartina daugiau gerti mineralinio vandens, bet ne alkoholio, kuris tik skatina dehidrataciją. Pakankamas vandens kiekis padės išvengti nuovargio, galvos skausmo, neleis išsausėti odai ir gleivinei.
Veido odos elastingumą išlaikyti padės drėkinamasis kremas, galima pasipurkšti jūros vandens purškikliu.
Daugiau deguonies
Nors lėktuve slėgis reguliuojamas, deguonies kiekis lėktuvo salone, pasiekus dešimties tūkstančių metrų aukštį, gali smarkiai sumažėti, o į kraują jo patenka 6-7 proc. mažiau. Sveikieji prie to prisitaiko ir nejaučia diskomforto, tačiau vyresnio amžiaus žmonių ir rūkalių plaučiai negali taip intensyviai perduoti deguonies į kraują. O jei dar ir kraujagyslės susiaurėjusios, pavyzdžiui, sergant ateroskleroze, širdies raumens ligomis, žmogui staiga gali pritrūkti oro. Todėl keleiviai, kamuojami širdies ir kraujagyslių ligų, turi būti tam pasirengę ir būtinai nešiotis gydytojo jiems paskirtus vaistus. Pajutę krūtinės srityje skausmus, kurie rodo, kad širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, turėtų tuojau pat juos išgerti.
Išvengti spaudimo ausyse padeda rijimas, žiovavimas, gumos kramtymas, ledinukų čiulpimas.
Kelionė su vaiku
Į kelionę išsirengus su vaiku, patartina rinktis naktinį reisą – vaikams bus lengviau išlaikyti įprastą miego ritmą. Geriau užsisakyti motinos ir vaiko vietas pirmoje eilėje. Kūdikiams ten yra specialios lovelės, pakabinamos ant sienos, o tėvams daugiau vietos kojoms. Prieš kelionę pravartu nueiti pas šeimos gydytoją, jis padės sukomplektuoti kelionės vaistinėlę. Jei kelionės tikslas pasiekiamas dieną, reikėtų nepasiduoti nuovargiui ir eiti miegoti tik saulei leidžiantis. Iki tol pasivaikščiokite gryname ore, išgerkite nestiprios arbatos su medumi – tai padės išlikti žvaliems, bet vakare galėsite greičiau užmigti.