Neatsiklausę nei pacientų, nei medikų, Kauno rajono politikai greitosios medicinos pagalbos paslaugas užsimojo atiduoti į privačias rankas. Bendrovė „Ambulansas” pripažįsta Kauno rajono valdžiai pateikusi tokį siūlymą. Sveikatos apsaugos ministras ragina neskubėti, o Seimo nariui Donatui Jankauskui įvykiai aplink greitąją pagalbą jau „padvelkė korupcija”.
Privatininkai pateikė prašymus
Kauno rajono vicemeras Artūras Orlauskas pripažino, kad dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų (GMP) perėmimo į rajono valdžią kreipėsi dvi bendrovės. Skubią pagalbą norėtų teikti UAB „Ambulansas”, kuris kiek anksčiau yra įsitvirtinęs Šilalėje ir Visagine, bei didesnio krūvio pageidauja Kauno įmonė „Tavo viltis”.
Pastaroji rajone turi pusę GMP brigados ir konkuruoja su Savivaldybei priklausančia viešąja įstaiga „Kauno rajono greitoji medicinos pagalbos stotis”. Valstybinės greitosios parengtyje yra 16 brigadų.
„Kol kas jokie sprendimai nepriimti nei vienu, nei kitu atveju”, – kalbėjo A.Orlauskas.
Tačiau tuo pat metu rajono valdžia metė kaltinimus Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui Algirdui Šepečiui.
Pažėrė kaltinimų
VšĮ „Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis” direktoriui A.Šepečiui Kauno rajono meras Leonardas Gineika pažėrė priekaištų praėjusią savaitę.
„Iš gaunamos informacijos, skundų galima daryti išvadą, kad įstaigoje nuolat kyla konfliktai, darbuotojai yra nepatenkinti vadovavimo stiliumi, – teigė L.Gineika. – Tai atsiliepia darbo kokybei ir psichologiniam klimatui darbe”.
Pasak L.Gineikos, vadovu skundžiasi darbuotojai ir Algirdo Radvilos vadovaujama Lietuvos medicinos darbuotojų profesinė sąjunga.
Tačiau valstybinės greitosios vadovas A.Šepetys priekaištus laiko nepagrįstais ir teigia nesuprantąs, kodėl jį norima nušalinti nuo pareigų. „Vien 2005 m. atlyginimai pas mus buvo keliami tris kartus, o vidutiniškai pakilo 28 procentais, – kalbėjo A.Šepetys. – Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, kodėl esu puolamas, gal kažkam parūpo direktoriaus kėdė?”
Dvelkia korupcija
Mažiau situacija stebisi Seimo narys Donatas Jankauskas, kurio įsitikinimu, „kažkam rūpi tie 2 milijonai litų, kuriuos viešoji įstaiga kasmet gauna iš ligonių kasos”.
„Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties 68 darbuotojai gina direktorių, nes įstaiga dirba stabiliai, turi modernios įrangos ir automobilių, – stebėjosi D.Jankauskas. – Nesu sąmokslo teorijos šalininkas, bet visa ši istorija dvelkia korupcijos kvapu”.
Parlamentaro įsitikinimu, daug ką vilioja ir 21 aro sklypas Pakraščio gatvėje. Jame yra ne tik garažai, bet ir pastatas, į kurio remontą neseniai buvo investuota 250 tūkst. Lt.
Profsąjungos lyderis blefuoja
„Kauno diena” išsiaiškino, kad Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos lyderis A.Radvila yra suinteresuotas permainomis Kauno rajone. Jis ne tik anksčiau dirbo Kauno rajono GMP stotyje, bet ir šiuo metu pluša UAB „Ambulansas” direktoriumi infrastruktūrai. Tai pripažinęs, A.Radvila prašė nesureikšminti darbuotojų kreipimosi į Seimo narį, nes esą „po juo žmonės pasirašė bijodami prarasti darbą”.
Tačiau ir šioje vietoje A.Radvila blefavo, nes „Kauno dienai” pasikalbėjus akis į akį su darbuotojais, nė vienas iš jų nepatvirtino bauginimo fakto.
„Paklauskite, kiek Šilalėje uždirba „Ambulanso” medikai, nenustebsiu, jei pasakys, kad tik 500 litų”, – replikavo viena moteris. Kauno rajono greitosios pagalbos stotyje atlyginimų vidurkis (neatskaičius mokesčių) siekia 1000-1200 Lt per mėnesį. Čia dirba 87 žmonės.
Kalbasi su 20 rajonų valdžia
Tai, kad Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje būtinos permainos, akcentavo ir Privačių greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos prezidentas Leonas Kačinskas.
„Taip, šiuo metu mes aktyviai diskutuojame su maždaug 20 rajonų valdžia, kad mums būtų perleistas skubios pagalbos paslaugų teikimas, – neslėpė planų „Ambulanso” valdybos narys L.Kačinskas. – Reikia keisti visą greitosios pagalbos sistemą Lietuvoje”.
Pasak L.Kačinsko, Šilalėje „Ambulansas” investavo apie 1 mln. litų, o Visagine – apie 300 tūkst. Lt, esą pagerėjo ir paslaugų kokybė. „Investicijos sugrįš tik po 4 metų, bet šiuo metu investuojame į orą”, – tikino L.Kačinskas.
Paslauga liktų nemokama
Ligoniams iš esmės neturėtų būti svarbu, kas teikia pagalbą – privati ar biudžetinė įstaiga. Už iškvietimą mokėti nereikia. Skubią pagalbą 100 proc. finansuoja Valstybinė ligonių kasa, atsižvelgiant į gyventojų skaičių vietovėje. Tačiau yra kita problema: privati GMP tarnyba gali sąmoningai kuo rečiau vykti pas pacientą, taip taupydama pinigus.
„Mes matome, kaip dirba privati brigada, kuri visą dieną sėdi be darbo”, – sakė Kauno rajono GMP stoties darbuotojai.
Tiesa, privatininkai galėtų sumažinti valdymo aparatą, bet tokiu atveju reikėtų paslaugas teikti dešimtyje ar daugiau rajonų. Taupymo programą privatininkai galėtų taikyti ir darbuotojų atlyginimams. Juolab kad „Ambulanso” valdybos narys L.Kačinskas „Kauno dienai” taip ir neatsakė, kiek Šilalėje ir Visagine uždirba bendrovės darbuotojai, esą tai yra konfidenciali informacija.
Kauno rajono GMP stoties bendruomenės slaugytojas Anatolijus Airinis nemano, kad pradėtų geriau dirbti, jei stotis taptų privati. „Visada galvoju, kaip pirmiausia padėti žmogui ir nuosavybės klausimas čia neturi jokios įtakos”, – sakė A.Airinis.
Miestas neįsileidžia privatininkų
Privati greitosios medicinos pagalbos tarnyba galėjo įsitvirtinti ir Kauno mieste. „Nuo 1997 m. kelis kartus buvo rimtai svarstyta tokia galimybė, bet tam nepritarė nei politikai, nei Savivaldybės administracija”, – sakė Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė. Ji neįžvelgia jokių priežasčių, kodėl reikėtų žvalgytis į privačias įmones.
Nebuvo toks kategoriškas ir Kauno miesto GMP stoties direktorius Nerijus Mikelionis. „Nėra skirtumo, kas teikia paslaugas, – sakė N.Mikelionis. – Be to, privačias tarnybas reikėtų steigti nenaikinant valstybinių”.
Ligoniams į pagalbą mieste kasdien skuba 25 brigados. Miesto ratuoti angelai iš Teritorinės ligonių kasos kasmet gauna per 9 mln. Lt.
Visuomenę ragina būti budrią
Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga nelinkęs skubėti su privačiomis greitosios pagalbos tarnybomis. „Nuosavybės forma neturi ypatingos reikšmės, reikia gerinti paslaugų kokybę, – teigė Ž.Padaiga. – Jau turėjome nemažai skandalų Plungėje ir Vilniaus rajone, todėl reikia labai atsargiai rengtis permainoms”.
Ž.Padaigos nuomone, prieš priimdama sprendimą, Kauno rajono savivaldybė turėtų pateikti išsamią analizę, o visuomenė turėtų žinoti visus valdžios veiksmus, „kad vieną dieną staiga nepaaiškėtų, jog greitosios pagalbos paslaugas teikia privatininkas”.
UAB „Ambulansas” mėgino įkelti koją ir į Alytų, Kaišiadoris, Šilutę ir Radviliškį, bet tam pasipriešino valstybinių tarnybų medikai.