Taip ne gėlininkas profesionalas apibūdintų stiebinių rožių krūmą, kuris, nors ir atrodo šiek tiek dirbtinai, tačiau yra labai efektingas ir puošnus
Pastaraisiais metais stiebinės rožės tapo tikra kiemų ir darželių puošmena. Jų populiarumo priežastis – ypatingas dekoratyvumas. Žiedų vainikas yra akių aukštyje, todėl gėrėtis žiedais ir jų aromatu patogu. Kita vertus, ne tiek jau daug yra medžių ar krūmų, kurie užimtų tiek nedaug vietos, o žydėtų ilgai ir gausiai.
Stiebinių rožių įvairovė
Stiebinės rožės nėra atskira rožių grupė – tai į specialiai tam tikslui išaugintą erškėtrožės stiebą įskiepyta kurios nors grupės kultūrinė veislė. Įskiepiais gali būti visų grupių ir daugumos veislių rožes. Skiepijamos atsparios veislės: lietui, kad esant lietingam orui išlaikytų dekoratyvumą, taip pat šalčiui, kad būtų lengviau uždengti ir išlaikyti per žiemą.
Stiebinės rožės auga kaip medeliai. Aukštai ant stiebo iškeltą vainiką geriau apšviečia saulė, jį prapučia vėjas, todėl stiebinės rožės mažiau serga, jas mažiau puola kenkėjai.
Pagal aukštį stiebinės rožės skirstomos į kelias grupes:
1) 140 cm ir aukštesnės – jos dar vadinamos kaskadinėmis rožėmis. Į erškėtrožių stiebą skiepijamos svyrančios rožės (vijoklinės, besidriekiančios, poliantinės).
2 ) 90 cm – įskiepytos arbatinių-hibridinių, floribundinių ir besidriekiančių rožių veislės.
3) 60 cm ir žemesnės – įskiepytos miniatiūrinės ir besidriekiančios rožės.
Kur ir kaip auga
Stiebinės rožės auginamos grupėmis arba pavieniui, įspūdingai atrodo vienas medelis žalios vejos fone. Gražiai stiebinės rožės atrodo derinyje su žemaūgėmis (miniatiūrinėmis, poliantinėmis, besidriekiančiomis ir kt.) rožėmis. Po stiebinėmis rožėmis galima pasodinti įvairių besidriekiančių augalų (gebenių ir kt.)
Jas galima sodinti į didelius (15-25 litrų) vazonus. Toks auginimo būdas ypač patogus turint nedidelį kiemą – vazoną galima pastatyti ant laiptų, prie buto durų, terasoje.
Stiebinės rožės gerai auga užuovėjoje, saulėtoje vietoje. Pastebėjau, kad vėjuotoje vietoje jos skursta ir auga prasčiau. Jeigu matote, kad rožių krūmą nuolat gairina vėjas, tai, pavasarį, kol dar dabar nespėjo išsprogti pumpurai, persodinkite jį į ramią vietą. Dirva turi būti neutrali ar silpnai rūgšti, neužmirkusi. Jeigu jūsų sklype yra priesmėlis ar sunkus priemolis, iškaskite didesnę negu reikia rožei pasodinti duobę ir ją pripilkite paruoštos derlingos žemės. Esamą žemę pagerinkite kompostu, durpėmis.
Kaip sodinti ir tręšti
Stiebinės rožės parduodamos 5-7 litrų vazonuose, todėl jas labai patogu persodinti. Atsargiai numaukite vazoną, į paruoštą duobę įstatykite šaknis su žemių gumulu (stenkitės nenubarstyti žemių nuo šaknų), į tarpus tarp duobės kraštų ir įstatyto augalo pripilkite paruoštų žemių, lengvai suminkite ar paspaudykite, kad neliktų didelių oro tarpų, paliekite. Mulčiuokite durpėmis ar medienos drožlėmis. Taip rožės medelis nepajunta persodinimo, net jeigu būna su žiedais. Šitaip stiebines rožes galima sodinti visą sezoną – nuo balandžio vidurio iki pat rugsėjo pabaigos.
Kiekvienam stiebinės rožės krūmui įkalkite kuoliuką ir prie jo dviejose ar trijose vietose pririškite stiebą. Kuoliuką statykite toje pusėje, iš kurios dažniausiai pūčia vėjas. Galima priešingose pusėse įkalti du kuoliukus ir pririšti, kaip yra rišami jauni vaismedžiai.
Stiebinės rožes prižiūrėkite panašiai kaip ir krūminės: purenkite žemę, tręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, purkškite nuo ligų ir kenkėjų, nuskabykite nužydėjusius žiedus ir erškėčio atžalas bei ūglius.
Pavasarį rožes patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis „Pavasaris-1” (1 kv. metrui – 1 šaukštas trąšų), vasarą – tris kartus „Vasara-3”, o rudenį – „Ruduo-2”.
Ligos ir žiema
Visas rožes profilaktiškai galite purkšti augalų, turinčių fitoncidinių medžiagų, bei tabako dulkių nuovirais. Jei nuovirai nepadeda, nuo miltligės purkškite šiais fungicidais: 0,05 proc. topazu, 0,02 proc. previkuru, 0,5 proc. vario oksichloridu ar kt. Jei rožes užpuolė voratinklinės erkutės ir amarai, purkškite šiais insekticidais: 0,01 proc. deciu, 0,02 proc. aktaru ar kt.
Labai atsakingas darbas – uždengti stiebines rožes, nes per žiemą jas išsaugoti sunkiau nei krūmines. Paprastai stiebas nenušąla, jautri yra viršūnė – t.y. įskiepytos šakos. Jeigu jos yra šalčiui ne itin atsparios, tokią rožę geriau auginti vazone. Perkant stiebinę rožę reikia išsiaiškinti, kokios grupės ar rūšies veislė įskiepyta.
Jeigu stiebinė rožė auga vazone, tai jį įneškite į vėsią patalpą ir augalą retkarčiais po truputį laistykite, kad žemė nebūtų visiškai sausa.
Jeigu rožė auga lauke, tai dengti galima dvejopai. Stiebą atsargiai prilenkite prie žemės, prieš tai priešingoje pusėje iškasę 30-35 cm gylio griovį, prismeikite kabliais, po vainiku papilkite durpių, paklokite eglišakių, vainiką užberkite durpėmis ir uždenkite eglišakėmis. Prilenktas ir uždengtas rožes dar apdenkite mediniais skydais (galima uždėti paprasčiausią medinę dėžę) ar apkaskite žemėmis. Jeigu dengiate plėvele ar kita medžiaga, kuri nelaidi orui, svarbu dangą nuimti anksti pavasarį, maždaug kovo mėnesio antroje pusėje (nelygu koks pavasaris), kad rožė neiššustų. Šiuo būdu denkite tik jaunas (2-3 metų) stiebines rožes.
Vyresnių stiebinių rožių stiebai būna gana stori, sumedėję ir jų prilenkti neįmanoma. Tokias rožes apriškite eglišakėmis, šiaudais, nendrėmis ir panašiomis medžiagomis, apvyniokite keliais sluoksniais gofruoto popieriaus, agroplėvelės ar kartono, ties šaknimis užpilkite durpių kraiko.
Rožes pavasarį reikia nudengti laiku – kad neiššustų, bet palaipsniui. Gerai sumedėjusios rožės šalčio per daug nebijo, tačiau žiemą būna labai jautrios drėgmės pertekliui – kai ties šaknimis telkšo vanduo, taip pat jautriai reaguoja į pasikartojančius atlydžius ir po jų einančius stiprius šalčius. Dar rudenį pažiūrėkite, ar toje vietoje, kur rožės auga, yra nuolydis (jei nėra, tai padarykite), kad per atlydžius vanduo galėtų nutekėti.