Tinkamai sutvarkius ir įstiklinus balkoną, šį būsto kampelį galima paversti jaukia laisvalaikio vieta, saugančia nuo lietaus, vėjo, šalčio
Daugiau kaip prieš dešimtmetį balkonus stiklinome mediniais rėmais, tačiau, specialistų teigimu, toks būdas nebe populiarus ir nepraktiškas: mediena tręšta, pūva, kas keletą metų rėmus reikia perdažyti.
Trys būdai
Šiandien balkonuose siūloma įstatyti stiklus su plastikiniais profiliais, naudoti slankiojamąją rėminę konstrukciją iš aliuminio profilių arba berėmę konstrukciją su grūdintu stiklu.
Pirmuoju atveju balkonas turės varstomus langus, antruoju – aliuminiu įrėmintus vientisus stiklus bus galima stumdyti. O slankioji berėmė konstrukcija reiškia, kad tarp stiklų nėra jokių rėmų ir jie gali slinkti per visą balkono ilgį bei susistumti prie sienos.
Šilumos mėgėjams – plastikas
Balkonus stiklinančios UAB „Langunita” direktorius Ričardas Girdenis teigia, kad Lietuvoje populiarios visos trys minėtos balkonus atitveriančios konstrukcijos.
„Dažniausiai klientai pageidauja izoliuoti savo balkonus stiklais su plastikiniais profiliais arba slankiojančia rėmų konstrukcija”, – sako Girdenis.
Eksperto teigimu, plastikinė konstrukcija priimtinesnė norintiems turėti šiltą butą, gerą garso izoliaciją. Norėdami padidinti buto plotą, kartais gyventojai išgriauna balkoną ir kambarį skiriančią sieną. Erdvė padidėja, tačiau prarandama šilumos.
Pasak bendrovės „Grimpas” projektų vadovės Giedrės Eidukonytės, balkono langų konstrukcija analogiška plastikinių langų konstrukcijai. „Klientas pats gali rinktis profilio kamerų skaičių, varstomų langų kiekį, kitas langų komplektą sudarančias dalis. Pagal medžiagų kokybę, sudėtingumo lygį bus ir langų kaina. Kuo mažiau kamerų ir varstomų langų, tuo mažesnė kaina”, – aiškina Eidukonytė.
Rinkoje vidutinė balkonų stiklinimo kaina, nepriklausomai nuo konstrukcijos rūšies, yra 300 litų už kvadratinį metrą. Į ją įeina montavimo, skardinimo ir kiti balkono apdailos darbai iš lauko pusės. Statant plastikinius rėmus, kaina gali būti mažesnė arba didesnė, nes klientas pats gali pasirinkti stiklo rūšį, langų, profilių skaičių, jų spalvą. Kai kuriose bendrovėse ji siekia 500 litų už kvadratą ir daugiau.
Slankioji konstrukcija taupo vietą
Kaip sako Girdenis, įstiklinus balkoną slankiosiomis aliuminio konstrukcijomis su stumdomais stiklais, sutaupoma erdvės. Eidukonytės teigimu, vienu metu galima atidaryti net tris ketvirtadalius balkono langų. Palyginti su plastikine konstrukcija, naudojant įprastus stiklus su aliuminio rėmais, sutaupoma kur kas daugiau vietos. „Langų nereikia atidarinėti į vidų, jie tiesiog sustumiami kur patogiau”, – sako specialistė.
Dar vienas šios konstrukcijos pranašumas – tai 3-4 centimetrais siauresni nei plastiko aliuminio rėmai. Jie vizualiai atrodo gražiau, daugiau turi stiklo.
Erdvės mėgėjams – berėmėmiai langai
Eidukonytė tvirtina, jog pagal populiarumą plastikinę ir rėminę slankiąją konstrukcijas vis tik lenkia berėmis balkonų stiklinimas. „Šis būdas yra patogus, stiklus galima stumdyti į kairę ir į dešinę, jie užsistumia vienas ant kito. Be to, tokia konstrukcija nemažina erdvės balkone, netrukdo patekti šviesai. Todėl pastaruoju metu žmonės ją renkasi dažniausiai”, – teigia pašnekovė.
Bene didžiausias berėmės konstrukcijos pranašumas – balkonas atrodo tarsi vitrina, stiklai beveik nepastebimi. Tai suteikia komforto pojūtį esantiems viduje, prabangiai atrodo iš lauko.
Ant stiklų kraštų vietoje profilio dedama maždaug 1 centimetro stiklo juosta, už jos laikant galima saugiai stumdyti stiklus, taip pat ji užtikrina sandarumą.
Nors atrodo trapiai, berėmė konstrukcija, palyginti su kitomis, yra tvirtesnė ir saugesnė. „Stiklai be rėmų, todėl siekiant didesnio atsparumo, naudojamas 6 milimetrų storio grūdintas, poliruotas, šlifuotuomis briaunomis stiklas, iki 7 kartų atsparesnis smūgiams nei paprastas. Toks stiklas dūždamas skyla į smulkius gabalėlius, todėl maža tikimybė, kad sužeis”, – sako UAB „Grimpas” projektų vadovė. Taip pat gali būti naudojamas ir tonuotas arba matinis.
Įstiklina per dieną
Bendrovės „Langunita” direktorius tvirtina, kad balkonus dažniau stiklina daugiabučių gyventojai, o ne individualių namų savininkai.
Senos statybos blokiniuose namuose net ir įgudusi ranka susiduria su problemomis – dažnai vienos pusės balkono aukštis skiriasi nuo kitos pusės. Kaip pasakojo vienos Klaipėdos įmonės atstovas, stiklinant balkonus jam yra tekę rasti net 22 centimetrų viršutinės balkono plokštės aukščio skirtumą. Tuomet montavimo problemas specialistai sprendžia statydami mažesnius langus, tarpus lygindami papildomomis medžiagomis.
Kaip pasakojo Girdenis, naujos statybos daugiabučiuose tokių neatitikimų nėra, darbas vyksta operatyviau ir balkoną įstiklinti galima per dieną.
Papprastai balkonų stiklinimo darbams naujos statybos namuose suteikiama 5 metų garantija, o senos statybos – 3 metų.
Saugumas
Pasak Eidukonytės, stiklinant balkoną langais su plastikiniais rėmais, investuojama į būsto saugumą.
„Profilyje galima įrengti, o kai kuriuose būna įrengta iš anksto, apsaugą nuo įsilaužėlių. Tai vadinamieji „grybukai” (grybo formos mechanizmai), kurie neleidžia išlaužti lango ar durų varčios”, – teigia projektų vadovė.
Klaipėdos bendrovės atstovas sako, jog prie langų profilių pritvirtinus „grybukus”, namuose bus saugiau, nes jie neleidžia lengvai ir greitai atidaryti balkono. Tačiau namai nebus visiškai apsaugoti.
Bendrovės „Langunita” direktoriaus manymu, būstą saugoti geriau patikėti saugos bendrovėms. „Įstiklinus balkoną, namai tikrai nebus visiškai saugūs. Naudojamos ir apsauginės žaliuzės, signalizacija, tačiau įsilaužti pavyksta. Todėl langų „grybukai” neapsaugos”, – sako bendrovės vadovas.
Patarimai gyventojams
Specialistai pataria nesusigundyti skelbimais, kuriuose teigiama, jog vieno kvadratinio metro balkono stiklinimas kainuoja 200-230 litų. „Tai gali būti reklaminis triukas. Kartais į šią kainą neįtraukiami montavimo, skardinimo ir kiti lauko apdailos darbai. Reikėtų pasidomėti, kokios paslaugos sudaro kainą”, – pataria „Langunita” vadovas.