Paruošti arbatą taip, kaip ją ruošia kinai, nėra labai sudėtinga. To galima išmokti. Juolab kad ir mes pamėgome įvairiausias iš Rytų šalių atkeliaujančias arbatas. Tačiau, palyginti su tų šalių tradicijomis, mūsiškiai arbatos ruošimo būdai atrodo skuboti ir skurdūs. Visame pasaulyje itin išgarsėjo japoniška arbatos gėrimo ceremonija. Kinų arbatos ruošimo ir gėrimo ritualas – ne mažiau įdomus ir pamokantis.
Guywan puodelyje
Kinijoje, milžiniškoje šalyje, auginama ir gaminama daugybė arbatos rūšių ir ji ruošiama įvairiausiais būdais.
Kaip ruošiama ir geriama arbata, priklauso ir nuo arbatos rūšies, ir nuo gėrimo progos, ir, žinoma, nuo ruošėjo įgūdžių.
Arbatos ruošimas tradiciniame kiniškame inde guywan – pats paprasčiausias ir populiariausias būdas Kinijoje.
Guywan – tai puodelis su dangteliu, dažnai ir su po apačia padedama lėkštele.
Jame arbata plikoma ir iš jo geriama. Guywan formos įvairios – jie gali būti ir gana platūs, ir siauri, kartais su ąsele, kartais – be, dangtelis neretai su skylute.
Manoma, kad šis indas atsirado XIV amžiuje ir iš pradžių buvo skirtas žaliajai arbatai gerti. Dabar iš jo geriamos įvairios arbatos.
Paprasčiausias arbatos ruošimo būdas guywan – įdėti arbatžolių, užpilti karštu virintu vandeniu, leisti pritraukti, pamaišyti ir gerti pro siaurą plyšį tarp puodelio ir truputėlį pakreipto dangtelio.
Tradicinis gėrimo būdas kiek sudėtingesnis.
Ruošiant šiuo būdu, arbatžolės užpilamos karštu virintu vandeniu, kuris iškart nupilamas, tada keliais kvėptelėjimais pasimėgaujama lapų aromatu ir vėl užpilama karštu virintu vandeniu.
Po poros minučių arbata paruošta gerti. Tas pačias artbatžoles guywan galima užpilti kelis kartus.
Arbatžolės šoka
Daugelis kiniškų baltųjų ir žaliųjų arbatų – ne tik puikaus skonio bei kvapo, bet ir gražios švelnios spalvos. Be to, kai kurios kiniškos arbatžolės būna įvairiai susuktos (žiedeliais, rutulėliais, kūgio formos ritinėliais).
Tam, kad būtų galima gėrėtis švelnia užpilo spalva ir vandenyje išsiskleidžiančiomis arbatžolėmis, baltosios ir žaliosios arbatos Kinijoje neretai plikomos perregimuose puodeliuose arba stiklinėse.
Užpiltos iki 70-80 laipsnių atvėsintu vandeniu, arbatžolės nugrimzta į dugną, tačiau netrukus pakyla ir „šokdamos” ima skleistis – virsta žalsvais žiedais arba gražiomis mažytėmis arbatkrūmių šakelėmis.
Kiniška ceremonija
Ypatingesnės arbatos rūšys, ypač žalioji ir pusiau fermentuotos Oolong arbatos, ruošiamos sudėtingiau.
Su šiomis arbatomis siejami du tradiciniai kinų arbatos ruošimo būdai, kurie visai teisėtai gali būti vadinami kiniškomis arbatos gėrimo ceremonijomis.
Oolong, kartais vadinama pačia kiniškiausia arbata, ruošiama įvairiais gana sudėtingais būdais, kurie priklauso nuo regiono ir vadinami Kung fu cha.
Mes pristatome palyginti paprastą kinišką arbatos ruošimo būdą, kuris labiausiai tinka silpnai fermentuotoms arbatoms.
Reikės… laivo ir vandenyno
Ruošiant arbatą šiuo tradiciniu kinišku žaliosios arbatos ruošimo būdu, prireiks gana paprastų, bet nekasdienių indų ir įrankių.
Pirmiausia, padėkliuko, vadinamo arbatos laivu, ant kurio ruošiama arbata. Kartais padėklas būna molinis, kartais – medinis, apvalios formos.
Taip pat reikės arbatinuko, kuriame užpilamos arbatžolės. Populiariausi – moliniai.
Dar turite turėti specialų molinį ąsotėlį, vadinamą arbatos vandenynu, ir nedidelių puodelių, kurie dažniausiai būna moliniai (kartais – porcelianiniai), iš vidaus padengti balta glazūra, kiek primena pialas ir yra labai mažyčiai.
Pravers ir nedidelis padėkliukas, ant kurio sustatomi arbatos pripilti puodeliai.
Pasirūpinkite įvairių įrankių (tam tikrą semtuvėlį arbatžolėms, medinių žnyplių ir pan.), laikomų specialiame aukštame indelyje.
Galiausiai reikės indo, kuriame užverdamas vanduo.
„Supažindinkite” arbatinuką
Arbatos ruošimas susideda iš kelių veiksmų.
Arbatinukas pripildomas karšto virinto vandens – taip jis sušyla.
Vanduo iš arbatinuko išpilstomas į puodelius ir, naudojant medines žnyples, kiekvienas puodelis nuplaunamas šalia esančiame puodelyje. Paskui vanduo iš puodelių išliejamas į padėklą.
Specialiu mediniu semtuvėliu į arbatinuką įdedama arbatžolių, jos užpilamos reikiamos temperatūros vandeniu (švelnia, nepertraukiama srovele, pirmiausia pilant ant arbatinuko sienelių, paskui – į centrą). Vanduo greitai išliejamas į puodelius, iš jų – į padėklą. Taip arbatinukas ir puodeliai „susipažįsta” su arbata. Į arbatinuką (ant tų pačių arbatžolių) vėl užpilama vandens, uždengiamas dangtelis, o pats arbatinukas apliejamas karštu vandeniu – kad neatvėstų.
Arbatinukas kilstelėjamas, juo sukami apskritimai aplink padėklo kraštą – sujudinamos arbatžolės.
Kai arbatžolės pritraukia, arbatinukas nušluostomas sulankstytu rankšluostėliu.
Kiekvienas puodelis pripildomas arbatos, ji pilama nepertraukiama srovele, tai priartinant arbatinuką prie puodelio, tai nutolinant nuo jo – tokiu būdu į kiekvieną puodelį įpilama vienodo stiprumo ir vienodos temperatūros arbatos.
Likusi arbata išpilama į ąsotėlį (priešingu atveju arbatinuke likęs užpilas apkarstų ir prarastų aromatą).
Puodeliai sustatomi ant specialaus padėkliuko ir patiekiami svečiams.
Laikas, skirtas sau
Kad ir kokią arbatą labiausiai mėgtumėte, – juodąją, žaliąją ar baltąją, kad ir kokiu būdu ją ruoštumėte, skirkite tam laiko bei dėmesio. Ruošti ir gerti.
Nes laikas, kurį skiriate arbatai, kaip sako kinai, tai laikas, kurį skiriate sau.
Rinkdamiesi arbatžoles, nepraeikite pro šalį, kai pamatysite „China Anxi 1st grade”, „Sidabrinis auskaras”, „Formosa oolong II” ar „Amacha Bubdha” pavadinimus.
„China Anxi 1st grade” – baltoji arbata iš Kinijos Fudziano provincijos. Gaminama iš arbatkrūmių pumpurėlių arba iš ką tik prasiskleidusių pirmųjų lapelių, todėl ji labai brangi. Tiek dėl unikalaus klimato, tiek ir dėl šimtmečiais tobulintų auginimo bei gamybos niuansų ši arbata tobula, pulsuojanti natūralia gamtos energija. Jos lapelių forma primena bangą, o skinis itin lengvas ir švelnus, turintis šiek tiek rūgštumo, kvapas truputį primena karamelę.
„Sidabrinis auskaras” – unikali žalioji arbata iš Kinijos, Junanio provincijos. Ji išsiskiria nuostabiais sidabrinio atspalvio auskarėlių formos lapeliais, kurių kiekvienas rankomis susukamas ant medinės lazdelės. Lengva, malonaus, kiek salsvoko ir labai įsimintino skonio arbata.
Vietoj deserto
„Formosa oolong II” – iš kinų kalbos išvertus reiškia „juodąjį drakoną”. Tai dalinės fermentacijos arbata, turinti tiek juodosios, tiek ir žaliosios arbatos ypatybių. Nuo juodosios arbatos ji skiriasi tuo, kad fermentuojamas ne visas arbatkrūmio lapelis, o tik jo kraštai ir dalis paviršiaus. Be to, arbatžolės trumpai pakepinamos – tai arbatai suteikia ypatingą skonį. Ši rūšis auginama Taivane, to paties pavadinimo plantacijoje. Arbata stambialapė, užplikius įgauna labai gražią auksinę spalvą, paskleidžia jai būdingą salsvoką kvapą.
„Amacha Bubdha” reiškia „saldi arbata”. Ją budistų vienuoliai tradiciškai geria balandžio 6-ąją, minėdami Budos gimtadienį. Tai ne arbatkrūmių, o hortenzijų lapelių arbata, turinti natūralių gliukozidų. Lapeliai skinami kartą per metus (rugpjūčio viduryje), džiovinami saulėkaitoje, vėliau drėkinami ir fermentuojami. Arbata labai malonaus saldaus skonio, gali būti vartojama kaip ypatingas desertinis gėrimas.