Šiuolaikinis pasaulis skatina atsiverti. Visi siekia asmeninės pažangos, tobulėjimo. Daugiakalbiam žmogui atsiveria platesnės galimybės, palyginti su tais, kurie vartoja tik gimtąją kalbą.
Sudėtingas vaidmuo atitenka mokyklos vadovams, mokytojams, kuriems patikėtas visapusiškas augančios ir bręstančios asmenybės ugdymas.
Skamba lietuvių kalba
Klaipėdos „Gabijos” pagrindinė mokykla – tai nauja mokykla, atsiradusi 2003 m. reorganizavus „Aitvaro” gimnaziją į dvi mokymo įstaigas. Dauguma dalykų mokykloje dėstoma rusų kalba. Tačiau, kai pradėjome dalyvauti „Dvikalbystės projekte”, pasaulio pažinimo, vėliau – gamtos ir žmogaus, geografijos pamokose moksleiviai girdi ne tik gimtąją, bet ir valstybinę kalbą.
Kodėl taip atsitiko? Mes gerai supratome, kad spartėjant šiuolaikinio gyvenimo tempams iškyla vis didesnė būtinybė mokėti valstybinę kalbą, taip pat nemažai baigusių mokyklą moksleivių stos į šalies aukštąsias mokyklas, o sėkmės sąlyga – gerai išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai. Moksleiviams bus svarbu gerai mokėti gamtos, geografijos, istorijos, botanikos terminologiją, mokėti naudotis lietuviškomis mokymo priemonėmis, žinynais, enciklopedijomis.
Dvikalbio ugdymo projekto įgyvendinimui pasirinkome pasaulio pažinimo pamokas ketvirtoje klasėje (dabar jau dėstome nuo antros). Manėme, jog moksleivius bus lengviau mokyti dalyko valstybine kalba, kai jie girdės daiktų, reiškinių pavadinimus iš artimos juos supančios aplinkos.
Pamokoje – du mokytojai
Mokyti dviem kalbomis galėjo tik mokytojas, turintis pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją ir gerai mokantis valstybinę kalbą. Kadangi tokių specialistų nebuvo, į pagalbą atėjo lituanistai. Kartą per savaitę pasaulio pažinimo pamokoje dirbo du mokytojai, dalyko mokytojui nuolat talkino valstybinės kalbos mokytojas.
Abu mokytojai prieš pamoką kruopščiai apgalvodavo pamokos eigą, užduotis. Dalyką dėstantis mokytojas kalba gimtąja kalba, o lituanistas – valstybine kalba. Pamokos medžiaga nesidubliuoja, ji tik papildo viena kitą. Nuo temos sudėtingumo, medžiagos apimties priklauso vartojamų kalbų santykis. Mokiniai atsakinėja taip pat dviem kalbomis.
Vėliau nusprendėme palaikyti ugdymo tęstinumą ir tokiu pat būdu dėstyti gamtą ir žmogų penktose klasėse ir geografijos kursą šeštose klasėse. Šių pamokų metu moksleiviai naudojosi lietuviškais pratybų sąsiuviniais.
Pažįsta per folklorą
Įvairius moksleivių gebėjimus ugdo papildomojo ugdymo programos, todėl antrajame dvikalbio ugdymo projekto etape nusprendėme tęsti veiklą etnografijos kryptimi. Ruošdamiesi šventėms, renginiams, moksleiviai turi galimybę išmokti lietuvių liaudies dainų, šokių, žaidimų, pasakų, patarlių, priežodžių, tokiu būdu pažinti lietuvių tautos praėjusį gyvenimą, gamtą ir pasaulį, pajausti skirtumą tarp dviejų kultūrų, o svarbiausia – turtinti lietuvių kalbos žodyną, tobulinti praktinius lietuvių kalbos įgūdžius. Manome, kad nesuklydome pasukdami etnografijos kryptimi, nes folkloras – puikus pasaulio pažinimo būdas, geras metodas mokytis kalbos. Besiruošdami šventiniam renginiui, moksleiviai atmintinai išmokdavo ne tik savo žodžius, bet ir visą scenarijų.
Kai kurių temų integruotai su etnografija mokėme penktokus gamtos ir žmogaus pamokose. Moksleiviai buvo plačiau supažindinti su lietuvių sodybose stovėjusiais pastatais, jų paskirtimi, su giriose gyvenančiomis dievybėmis, kasdieniais senovės lietuvio darbais. Vaikai išgirdo sakmių apie vėją, padavimų apie ežerų atsiradimą, apie gintaro rūmų valdovę Jūratę.
Mokiniams patinka
Mokslo metų pabaigoje darbą dvikalbystės kryptimi vertiname analizuodami moksleivių ir jų tėvų anketas. Džiaugiamės, kad daugumai mokinių patinka dvikalbės pasaulio pažinimo pamokos, jose jie jaučiasi gerai.
Sunku būtų vykdyti dvikalbio ugdymo projektą be teorinių žinių apie dvikalbystę. Tokios patirties mūsų mokyklos pedagogai sėmėsi dalyvaudami Lietuvos ir kitų Europos šalių seminaruose. Nemažai sužinojome apie kaimynų latvių patirtį, dvikalbį mokymą Vokietijos mokyklose, daugiakalbystės problemą Austrijos mokyklose. Visas naujoves, metodikos ypatumus, kaip mokyti dviem kalbomis, skleidžiame mokyklos bendruomenei, išleidome bukletėlį tėvams „Dvikalbystė. Jos privalumai”. Mokinių tėvų susidomėjimas ir parama – labai svarbūs veiksniai dirbant dvikalbystės kryptimi.