Iš valstybės grobtus pinigus išleido prabangai

Po keletą mėnesių trukusio tyrimo Vilniuje demaskuota didžiulė organizuota grupė. Jos nariai įtariami iš valstybės pasisavinę per 4 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.

Apie stambią operaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė tik vakar, nors baudžiamoji byla buvo iškelta dar gegužės 15-ąją.

FNTT direktoriaus pavaduotojas Valdas Grendelis tvirtino, kad pareigūnai tylėjo nenorėdami pakenkti tyrimui. Kaip tik tomis dienomis Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai darė kratas Darbo partijos būstinėje. Pasak Grendelio, šis tyrimas nėra susijęs su politika.

Veikė trys gaujos

FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Vilniaus prokuratūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, sulaikė net 50 asmenų. Jiems pateikti įtarimai dėl neteisėtos įmonės veiklos, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo bei sukčiavimo.

Teismas leido suimti 17 asmenų, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje.

Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad nuo 2003-iųjų spalio iki šių metų gegužės Vilniuje veikė didelė organizuota grupuotė, kurią sudarė trys gaujos. Visas jas siejo tai, kad nusikaltimo organizatoriai vieni kitus pažinojo, palaikė tarpusavio ryšius, bendravo per tuos pačius tarpininkus.

Platūs užmojai

Įtariama, kad organizuota grupė buvo įsteigusi daugiau kaip 30 įmonių, jų išrašytomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitomis faktūromis pasinaudojo per 80 Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų.

Preliminariais skaičiavimais, pagal tokias sąskaitas faktūras fiktyviai įforminta įvairių prekių, statybos darbų ir paslaugų sandorių daugiau kaip už 24 mln. litų.

Manoma, kad organizuotai grupuotei vadovavo oficialiai niekur nedirbantys Valdimaras Mackevičius, Kęstutis Patinskas ir Jurijus Baranovskis. Vienos pagrindinės gaujos narės buvo ir šiuo metu suimtos iždininkės – Svetlana Laškienė bei Danutė Mackevič.

Nusikaltėliai buvo pristeigę nemažai bendrovių, per kurias bandė apgaulės būdu iš valstybės susigrąžinti PVM. Be to, siekdami sudaryti rimtų verslininkų įvaizdį, jie nusipirko keletą bendrovių. „Alramina”, „Cacula”, „Rokevida”, „Lasvera”, „Dinesta”, „MRC1”, „Driukas”, „ILC agentūra”, „Vilnima” ir „Santarija” buvo panaudotos kitoms bendrovėms parduoti prekes ir paslaugas. Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Grendelio, sandoriai vyko tik popieriuose.

Iš valstybės susigrąžintus pinigus nusikaltėliai dalijosi tarpusavyje. Manoma, kad sumos dydis galėjo priklausyti nuo atliktų užduočių. Pinigus padalydavo grupuotės lyderiai.

Pareigūnai nustatė, kad į nusikalstomus sandorius buvo įtraukta nemažai didelių įmonių, kurių atsakingi darbuotojai žinojo apie fiktyvius sandorius. Manoma, kad už tai jie taip pat gaudavo dalį pinigų, grąžintų iš valstybės biudžeto.

Galėjo nukentėti milijonieriai

Tarp įtariamųjų bendrovių minima ir vilniečio Jono Stuglio vadovaujama „Utvilsta”.

Būtent ši bendrovė figūruoja statybų skandale, kai JAV lietuvis verslininkas Gediminas Gruodis ir Prezidentūrą maitinančios bendrovės „Ida Basar” savininkas Vaclovas Kontrauskas šalia Birštono buvo priversti sustabdyti senjorų rezidencijos statybos darbus. Juos vykdžiusi „Ultvista” teigia pasamdžiusi Eurostatybų koncerną, kuris gavęs pinigus, netikėtai darbus nutraukė ir net neatsiskaitė su darbininkais. „Ultvista” yra viena Eurostatybų koncerno akcininkų. Apgauti milijonieriai teigia statybininkams pervedę daugiau kaip 5 mln. litų.

Bandė deginti įkalčius

Atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl PVM grobstymo, FNTT pareigūnai padarė per 100 kratų įtariamųjų namuose, automobiliuose, išimta nemažai kompiuterinės technikos.

Manoma, kad vieno pagrindinių grupuotės vadeivų Patinsko sugyventinė Mackevič tarpininkaudavo perduodant pinigines lėšas, suklastotus buhalterinius dokumentus, be to, ji disponavo fiktyvių įmonių spaudais.

LŽ duomenimis, moteris taip pat interneto pagalba kontroliuodavo piniginių pervedimų srautus, ruošdavo fiktyvių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus. Pareigūnai neslepia, kad jų darbą palengvino kompiuteriuose rasti duomenys – grupuotės nariai daugelį operacijų aptardavo internetu.

Grupuotės nariams FNTT operacija buvo netikėta – kai vidurdienį jie pasibeldė į Mackevič namus viename sostinės daugiabučių Žemaitės gatvėje, šeimininkė buvo itin nesvetinga. Nesulaukę, kol moteris atvers duris, pareigūnai buvo priversti šturmuoti butą. Tada paaiškėjo, kad moteris degino fiktyvių įmonių dokumentus, sutartis, įvairių asmenų pasų kopijas.

FNTT duomenimis, kita grupuotės finansininkė Laškienė rasdavo fiktyvias įmones, tarpininkaudavo perduodant pinigus, duodavo nurodymus kitų firmų darbuotojams klastoti buhalterinės apskaitos dokumentus.

Rado pinigų ir turto

Patinskas ir jo sugyventinė dažnai lankėsi užsienyje, todėl FNTT pareigūnai aiškinasi, ar jie nusikalstamos veiklos netęsė ir svetur.

Mackevič sugyventinio namuose Vilniaus rajone, Purnuškių kaime, sodo bendrijoje „Versmė” kriminalistai per kratą rado ne tik fiktyvios įmonės dokumentų, bet ir neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų – du graižtvinius šautuvus su optiniais taikikliais, apkabą bei ginklų valymo įrenginį.

Pareigūnus nustebino gaujos lyderių gyvenimo būdas – iš valstybės pagrobtus pinigus jie mėgo leisti prabangiuose restoranuose, dažnai važiuodavo į užsienį poilsiauti. Per kratas rasta daugiau kaip 200 tūkst. litų, 95 tūkst. JAV dolerių, areštuota įvairaus turto už 5 mln. litų.