Atostogautojų saulė kol kas nelepina, tačiau visi tikisi kuo greičiau sulaukti saulėtų, karštų dienų. O kai kurie poilsiautojai saulės ir šilumos ieško pietinių kraštų kurortuose. Artėjant prie pusiaujo saulės spinduliai tampa vis intensyvesni, stipriau veikia odą.
Medikai atostogaujantiesiems primena: saulė teikia ne vien malonumus, bet sukelia ir ligas.
Miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Marytė Zabulionienė sako, kad sveikatai pakenkti gali net neilgas buvimas saulėje.
„Saulė ypač pavojinga vasaros pradžioje, vidurdienį, – teigia gydytoja. – Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, neturėtų be reikalo būti lauke, o jeigu jau to labai reikia – būtina prisidengti galvos apdangalu: skarele, kepuraite ar skėčiu. Ne kartą teko matyti per saulės kaitrą soduose nepridengtomis galvomis dirbančius žmones. Keletą dienų taip padirbėjus gali tekti kreiptis į gydytoją”.
Per ilgai kaitinantis saulėje ne tik daugėja galinčių supiktybėti apgamų, bet sensta ir raukšlėjasi, elastingumą praranda oda. Ilgai būnant kaitrioje saulėje susilpnėja ir žmogaus organizmo imuninė sistema. Dėl karščių žmonės gali patirti šilumos smūgį, pablogėja ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatos būklė.
Žmones, ilgai būnančius kaitroje, gali ištikti saulės smūgis.
„Per karščius paplūdimyje jokiu būdu negalima gaivintis alumi, nes gali ištikti saulės smūgis. Sukaitus taip pat nerekomenduojama iškart gerti ir šaltus gaiviuosius gėrimus – galima susirgti tonzilitu”, – poilsiautojams primena gydytoja.
Kai saulėje ilgai buvęs žmogus išsimaudo šaltame vandenyje ir dar išgeria ledinio gėrimo, rizikuoja susirgti ne tik viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bet ir plaučių uždegimu.
Rekomenduoja teptis kremu
Žmonės, ištisas valandas besimėgaujantys saule, turėtų žinoti, jog ultravioletiniai spinduliai labai kenkia odai. Ypač jautri saulės spinduliams vaikų oda. Todėl būtina naudoti apsaugos priemones.
Dauguma poilsiaujančiųjų apie profilaktines priemones nuo ultravioletinių saulės spindulių susimąsto tik tuomet, kai atsiranda pirmo, antro ar net trečio laipsnio odos nudegimai. Todėl prieš deginantis medikai rekomenduoja odą ištepti specialiais kremais. Juolab kad dabar vaistinėse – didžiulis pasirinkimas įvairių odą apsaugančių priemonių.
„Stipriai persideginus gali prireikti ir gydytojo pagalbos. Gydoma atsižvelgiant į tai, kokio laipsnio odos nudegimas. Esant trečio ir net antro laipsnio nudegimams ant odos ne tik atsiranda pūslės, bet ir pradeda tinti kojos, visas kūnas”, – sako M.Zabulionienė. Ji teigia, kad tokiais atvejais efektyvios gydomosios priemonės, kurių sudėtyje yra pantenolio, naudotini ir purškiami preparatai, kurių sudėtyje yra šaltalankio aliejaus.
Vaistinėse taip pat galima įsigyti balzamų, skirtų įvairiems odos tipams. Jie ne tik gaivina, minkština, bet ir gydo odą.
Perkaitusį reikia atvėsinti
Karščio smūgį – hiperpireksiją – sukelia buvimas karštyje, nepakankamas fizinis pasirengimas, antsvoris, alkoholis, pernelyg didelė fizinė įtampa, šilti drabužiai, vaistai, nepakankamas skysčių kiekis. Mažiau išskiriama prakaito, ir kūno temperatūra kyla, oda išsausėja ir parausta, atsiranda stiprus galvos skausmas. Ši būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai komą. Vienintelis gydymo būdas – atvėsinti perkaitusį žmogų. Nukentėjusysis paguldomas pavėsyje ir apdedamas drėgnais kompresais. Jį būtina kuo greičiau nuvežti į ligoninę.
Išsekimas nuo karščio būna trejopas: vandens, druskų arba prakaito nepakankamumas. Visos trys formos yra pavojingos.
Nepakankamai vartojant vandens labai karštomis sąlygomis pirmiausiai juntamas stiprus troškulys, odos dilgčiojimas. Kyla temperatūra, kvėpavimo dažnumas ir pulsas, lūpos mėlsta. Veidas atrodo išsekęs, akys įdumba – taip atrodo žmogus prieš prasidedant komai. Būtina tuoj pat atstatyti skysčių kiekį organizme ir kreiptis pagalbos į gydytoją.
Kai daug prakaituojama, geriama vandens, bet nepakanka druskų, kūno druskų ištekliai išsenka, o tai sukelia organų, kuriems druskų nepakanka, sutrikimus. Pirmieji simptomai gali būti padidėjęs išsekimas, galvos skausmas ir stiprūs raumenų spazmai. Kiti būdingi požymiai – stiprus išbalimas ir prakaitu padengta oda, kai ligonis nualpsta. Be įprastų priemonių (poilsio, vėsinimo, skysčių), labai svarbu vartoti druskos.
Gydytoja M.Zabulionienė nenorintiems susirgti atostogautojams primena: vasarą būtina vartoti daug skysčių, vengti tiesioginių saulės spindulių, nudegimo.
„Pirmiausia ir svarbiausia – gerai apsisaugoti: pridengti galvą, dėvėti ilgarankovius ir laisvus drabužius, naudoti apsauginį kremą”, – sako gydytoja.