Vietoj sovietmečiu garsaus restorano bus statomas prabangių butų kompleksas, tačiau apžvalgos aikštelę žadama palikti atvirą visiems miestiečiams
Dabartinis „Kauko” restorano savininkas – bendrovė „Liūtukas ir Co” ketina komercinės paskirties sklypui su vienu vertingiausių vaizdų į Kauno centrą grąžinti tarpukario paskirtį – gyvenamąją. Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje inžinierius Feliksas Vizbaras čia buvo pasistatęs į pilaitę panašų gyvenamąjį būstą. Dabar čia rengiamasi statyti prabangių butų kompleksą.
Neatsiejama kalvų panoramos dalis
Baltoji F.Vizbaro pilaitė tarpukariu išdygo sodybinio užstatymo Žaliakalnio teritorijoje. Į tautinio stiliaus paieškas pretendavusios pilaitės architektūra šiais laikais būtų vadinama kičine, tačiau šis statinys tapo išskirtinis dėl savo vietos. Iš čia – kaip ant delno – visas Kaunas. Lygiai taip pat iš apatinės miesto terasos buvo matomas ir F.Vizbaro pilaitės bokštelis, tapęs neatsiejama miestą supusių kalvų panoramos dalimi.
Sovietmečiu „auksinėje vietoje” nutarta susukti lizdelį turiningam nomenklatūros laisvalaikiui – įrengti prestižinį restoraną. Nuo netoliese esančių Kauko laiptų vardą gavęs restoranas duris atvėrė 1981 metais. Jį projektavęs architektas Algimantas Sprindys yra pasakojęs, kad nacionalizuotame F.Vizbaro name buvę 20 butų. Visi jų gyventojai buvo iškeldinti, o pastate, užsakovo – Prekybos valdybos – sumanymu, pradėta įrenginėti restoraną. Pradėjus kasti rūsį, kurio lig tol nebuvo, nugriuvo namo frontonas ir bokštas. Jie buvo atstatyti panašių gabaritų, tik kiek kitokio, architekto vaizduotės praturtinto, piešinio.
Įrengiant restoraną suprojektuota ir apžvalgos aikštelė, kurios lig tol nebuvo.
Restoranui sklypas per mažas
1998 m. bendrovė „Kauno kaukas”, tada turėjusi 400 tūkstančių litų skolų, buvo likviduota. Ji nė karto nebuvo pateikta privatizavimo aukcionui, nes valstybė joje teturėjo 19 procentų akcijų ir buvo tik trečias pagal dydį akcininkas. Iš rankų į rankas ėjusios „Kauno kauko” akcijos, kurių vienintelė vertybė – sklypas ir pastatas puikioje miesto vietoje, dabar atsidūrę bendrovės „Liūtukas ir Co”, labiausiai žinomos kaip koldūnų gamintojos, savininko Vytauto Mickūno rankose.
V.Mickūno atstovas ir konsultantas Raimundas Marcinkevičius pasakojo, kad iš pradžių ketinta atgaivinti kadaise garsų restoraną. Tačiau beveik parengtas restorano rekonstrukcijos projektas, pasak R.Marcinkevičiaus, prieš dvejus metus „užduso”. „Sklypas – per mažas, kad jame tilptų ir automobilių stovėjimo aikštelė, kurią reikėtų čia įrengti laikantis griežtų statybos normų”, – aiškino R.Marcinkevičius.
Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai įgyvendinti populiariausią šiuolaikinių statybų idėją – buvusiame „Kauko” restorano sklype, prie kurio pridurti dar trys, statyti prabangių gyvenamųjų būstų kompleksą. Pasak R.Marcinkevičiaus, paskelbtas kviestinis architektūrinis konkursas. Jame dalyvauja Gintaro Balčyčio ir Lino Tuleikio kūrybinis tandemas, Jono Audėjaičio vadovaujamas architektų kolektyvas, Darius Čiuta ir Šarūnas Kiaunė, Asta ir Gintaras Prikockiai. Šio mėnesio pabaigoje ketinama projektus eksponuoti viešai.
Savivaldybės Paminklotvarkos poskyrio vadovo Rimgaudo Miliukščio teigimu, jokie įstatymai neverčia dabartinių „Kauko” savininkų skelbti atvirą konkursą ar neperstatyti pastato. Ši vieta nepatenka į 2003 m. sumažintą Žaliakalnio vizualinės apsaugos zoną, o dabartiniuose restorano griuvėsiuose tarpukario autentikos nebėra.
Išskirtinio pastato įvaizdis turi išlikti
Kviestiniam architektūriniam konkursui sąlygas parengęs profesorius Algimantas Miškinis pastebėjo, kad restoranas šioje vietoje atsirado tik sovietmečiu, o anksčiau stovėjo gyvenamasis namas. Todėl nebus kliūčių grąžinti teritorijai gyvenamąją paskirtį. „Kitas dalykas, kad F.Vizbaro namas turėjo pilaitės įvaizdį, labiau būdingą visuomeniniam, o ne gyvenamajam pastatui. Todėl svarbu, kad šis įvaizdis miestą supančių kalvų panoramoje būtų ir toliau išlaikomas. Projektuotojams palikta laisvė savaip interpretuoti dabarties ir tarpukario architektūros sąsajas”, – kalbėjo profesorius ir išvardijo elementus, kurie iš naujo gali atgimti pastato audinyje: bokštelis, portikas, fontanėlis.
A.Miškinio nuomone, „Kauko” sklype galėtų atsirasti geros architektūros 2-3 aukštų gyvenamieji namai, kurių tūris būtų ne vientisas, o laužytas, skirtingų aukščių. Užsakovai pageidauja suprojektuoti 100-150 kv. m butus ir neprieštarauja, kad automobilių saugojimo aikštelė būtų įrengta po žeme.
„Normalus ir teisėtas visuomenės reikalavimas”, – taip R.Marcinkevičius pakomentavo kviestinio architektūrinio konkurso sąlygą, kad apžvalgos aikštelė turi išlikti atvira visiems miestiečiams. Šiai sąlygai pasirengusio paklusti verslininko atstovas tik patikslino, jog apžvalgos aikštelės vieta gali keistis, tai yra, kiek pasistumti į šoną. Tai esą priklausys nuo projektuotojų sumanymų.