Aukštojo mokslo darbų – referatų, kursinių ar net diplominių – plagijavimo, pirkimo ir pardavimo mastai Lietuvoje pastebimai auga ir net tampa savotišku verslu.
Neretai universitetų ir kolegijų diplomus gauna ne tik proto ir žinių turintys „moksliukai”, bet ir turtingų tėvelių išlepinti tinginiai.
Paradoksalu, tačiau po „Klaipėdos” atlikto žurnalistinio tyrimo paaiškėjo, kad nemaža dalis uostamiesčio studentų universitetus ir kolegijas sugeba baigti patys nesivarginę rašyti nė vieno mokslinio darbo.
Reklama universitetuose
Interneto tinklalapiuose, universitetų ir kolegijų skelbimų lentose apstu besireklamuojančių visų sričių „specialistų”, kurie už pinigus pasiryžę atlikti pačias įvairiausias užduotis – surinkti tekstus, išspręsti uždavinius, nubraižyti brėžinius, parašyti verslo planus ar net magistro darbus.
Kai kurie net apie savo teikiamas paslaugas ir neva garantuotą jų rašomojo darbo kokybę praneša visiems paeiliui siuntinėdami elektroninius laiškus su savo telefono numeriu.
Apsimetus būsimaisiais klientais, pavyko išsiaiškinti, kad vieno referato lapo parašymas kainuoja nuo 5 iki 8 litų, o kursinio lapas – iki 10 litų.
„Kaina priklauso nuo temos aktualumo ir sudėtingumo. Jei jūsų tema bibliotekoje literatūros yra apstu, tuomet referatą galiu parašyti ir už 60 litų. Tačiau kursinio be 150 ar 200 litų tikrai nerašysiu, nes šis darbas reikalauja daug kruopštumo. Neabejokite, mano darbai visada įvertinami tik aukščiausiais balais. Ir darbai – tik vienetiniai”, – maloniu balsu įkalbinėjo jauna mergina.
Uždirba apvalias sumas
Mokslinių darbų rašymu užsiimantis praėjusiais metais Klaipėdos universitete istorijos kursą baigęs Žydrūnas sakė, kad tai – pakankamai pelningas verslas. „Pasistengus per mėnesį galima uždirbti daugiau nei 1000 litų.
„Aš turiu nuolatinį darbą, o mokslinių darbų rašymu tik prisiduriu prie algos”, – teigė vaikinas.
Istorikas sakė, kad per šio darbo kelerių metų praktiką yra tekę rašyti ekonomikos darbus ir verslo planus. „Nori užsidirbti, turi domėtis visomis sritimis”, – drąsiai kalbėjo vaikinas.
Paklaustas, ar platindamas darbus nejaučia darantis nusikaltimą, jis tik šyptelėjo ir pasakė: „Nematau čia nieko bloga. Nebūtų paklausos, nerašyčiau. Be to, manęs nebūtų, kreiptųsi į kitus. Kontroliuoti ir sustabdyti to, manau, jau nebeįmanoma”, – teigė Žydrūnas.
Referatas – už litą
Internete galima rasti net tokių svetainių, iš kurių be didesnio vargo už litą ar du gali parsisiųsti įvairiausių specialybių referatų, o nusiuntęs 25 litus – gali džiaugtis puikiausiu kursiniu darbu.
Tačiau čia jau iškyla grėsmė, kad tokį pat darbą dėstytojui gali pristatyti tavo kolega, ir pats gali net būti nutvertas už rankos. Bet ir tokiais atvejais studentai sugalvoja įvairiausių gudrybių.
„Niekada pats nerašau darbų. Kam knygų perrašinėjimams švaistyti savo laiką. Tiesiog parsisiunčiu po litą, du ar tris panašia tema referatus ir paprasčiausiai iš jų „sulipdau” vieną. Tuomet juk niekas negalės prie manęs prikibti, kad ne aš rašiau”, – šypteli Klaipėdos kolegijos studentas Marius.
Sukčius galima išaiškinti
Pasak Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekano doc. dr. Petro Grecevičiaus, gyvenime visko pasitaiko, o darbus plagijuoja jau nuo seniausių laikų.
„Šito visiškai išgyvendinti neįmanoma. Jei Seimo nariai užsiima tokiais darbeliais, tai kuo eiliniai žmonės prastesni”, – retoriškai klausia jis.
Anot pašnekovo, visada, jei tik yra paklausa, bus ir pasiūla. Žinoma, jei dėstytojas sąžiningai dirba, išsiaiškinti, ar tas darbas nuplagijuotas, nėra labai jau sudėtinga”, – teigia P.Grecevičius.
Su tokia nuomone sutinka ir Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys.
„Pakanka studentui užduoti du tris klausimus ir išaiškėja, ar tai jo rašytas darbas. Tiesiog tai priklauso nuo dėstytojo kvalifikuotumo ir noro. Juk galima taip suformuluoti temą, kad nukopijuoti darbą būtų kuo sudėtingiau”, – įsitikinęs docentas.
Gali pašalinti
R.Balsio teigimu, žmonėmis, kurie už pinigus rašo darbus, labai pasitikėti nevertėtų. „Juk asmuo, kuris nesusipažinęs su tuo kursu, negali išmanyti visų subtilybių. Visose srityse viską žinoti neįmanoma. Čia turi būti genijus”, – mano dekanas.
Anot jo, studentai prieš plagijuodami darbus turėtų susimąstyti, kad jie daro nusikaltimą.
„Už tokius dalykus aukštojo mokslo siekiantis žmogus net gali būti pašalintas iš universiteto už akademinės etikos pažeidimą”, – sakė Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas R.Balsys.