Daugėja ženklų, kad valstybinės Kazachstano kompanijos „KazMunaiGaz” nesėkmė derybose dėl „Mažeikių naftos” atsilieps ekonominiams Lietuvos ir šios Azijos valstybės santykiams.
Beveik neabejojama, kad kazachams įsitvirtinus Lietuvoje būtų padaugėję per Klaipėdos uostą transportuojamų naftos produktų. Dabar šie kroviniai gali pasukti į Latvijos Ventspilio uostą.
Be to, bendrovės „Klaipėdos nafta” vadovai nekantriai laukia susitikimų su kazachus nukonkuravusiais lenkais, kad galėtų išsiaiškinti, ar savininkus pakeisianti „Mažeikių nafta” ir toliau daugiau nei pusę savo produkcijos eksportuos per Klaipėdą.
Ženklai iš Kazachstano
Jau praėjusios savaitės pradžioje pasirodė informacinių agentūrų pranešimai, kad kazachai neatleis Lietuvai sandorio su lenkais.
Tarsi patvirtindamas šias neoficialias žinias, savaitgalį iš Lietuvos besitraukiančios „KazMunaiGaz” atstovas Olegas Libmanas duodamas interviu kanalui „TV 24” pareiškė, jog kompanija labai suinteresuota eksportuoti naftą per Ventspilį ir neatmeta galimybės, kad tam bus panaudoti visi šio Latvijos uosto pajėgumai.
Pasak O. Libmano, šiuo metu Latvija ir Kazachstanas derina eksporto sąlygas, kad per liepos mėnesį įvyksiantį Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vizitą būtų sudarytas konkretus susitarimas.
„Mūsų tranzito kelias daugiausia ėjo per Ukrainą, Rusiją ir Lietuvą, bet mes labai suinteresuoti plėtoti maršrutą per Latviją”, – teigė O. Libmanas.
Jis nepatikslino, kokios bus naftos transportavimo apimtys, tik pažymėjo, kad Kazachstano naftai eksportuoti gali prireikti visų Latvijos uostų pajėgumų.
Pasikliauja ekonomine logika
Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 878 tūkst. tonų krovinių iš Kazachstano – 4 proc. visos metinės uosto krovos, arba 14 proc. visų tranzitinių krovinių. Kazachstano krovinių pagrindą sudarė juodieji metalai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas mano, kad tuo atveju, jei „Mažeikių naftą” būtų įsigiję kazachai, būtų buvę galima tikėtis didesnių naftos srautų. Tačiau, anot jo, esminių pokyčių santykiuose su kazachais dabar vargu ar bus.
„Be ambicijų, pykčių yra ekonominė logika. Yra nusistovėję ryšiai, maršrutai. Viską lems tarifai, paslaugų kokybė. Nemanau, kad esami krovinių srautai Klaipėdos uoste būtų labai svarbus indikatorius, kad juos imtų kaip nors specialiai reguliuoti”, – sakė S. Dobilinskas.
Klaipėdos uosto direkcija ir krovos kompanijos nuolat dalyvauja tradicinėje parodoje „Tranzit-Kazachstan”. Pasak Lietuvos jūrų krovinių kompanijos asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, šiemet Klaipėdos uostas Kazachstane vėl bus pristatomas.
„Nematau priežasčių, kodėl ten neturėtų vykti įmonės, kurios turi darbo su Kazachstanu patirties, turi perspektyvinių planų. Yra tik žiniasklaidos pranešimai, tačiau nėra oficialios Kazachstano Vyriausybės pozicijos. Ekonomika yra ekonomika, o politika – politika. Tiesa, pastaroji turi nuolat pagelbėti ekonomikai. Asmeniniai kontaktai rodo, kad nei politiniai įvykiai, nei kokie nors konkretūs ekonominiai sandoriai įtakos bendriems ekonominiams ryšiams neturėtų daryti. Su kazachais dirbome, dirbamame ir toliau dirbsime. Kazachstano krovinių Klaipėdos uoste mažėja tik dėl didelių Rusijos geležinkelių tarifų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių”, – sako A. Kuzmarskis.
Nafta tekės ir toliau
Nemažai naudos iš kazachų įsitvirtinimo Lietuvoje galėjusios turėti „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Jurgis Aušra susilaikė nuo komentarų apie tai, kada paskutinį kartą buvo užmegzti konkretūs kontaktai su kazachų naftininkais ir kokios buvo jų perspektyvos.
Anot jo, „Klaipėdos nafta” ir šiemet prisistatys parodoje „Tranzit-Kazachstan”.
„Nuolat kontaktuojame su kazachais, važiuosime ir šiemet. Jie jau seniai ieško galimybių išeiti į Vakarų rinkas per Baltijos šalis. Jei Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas vyksta į Latviją, tai tam tikras išvadas galima daryti”, – sakė J. Aušra.
Anot jo, dabar svarbiausia yra tai, kokią strategiją pasirinks „PKN Orlen” – toliau eksportuos „Mažeikių naftos” produkciją į Vakarus per Klaipėdą, ar rinksis žemyninį transportą.
„Laukiame, kada galėsime susitikti su lenkų atstovais”, – sakė „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius.
„Mažeikių naftos” Komunikacijos skyriaus viršininko Giedriaus Karsoko teigimu, pirmą šių metų ketvirtį „Mažeikių nafta” 44 proc. produkcijos eksportavo į Vakarų Europą, 22 proc. – į JAV. Ši dalis produkcijos į tanklaivius perpilama Klaipėdoje. Per pirmus tris šių metų mėnesius „Mažeikių nafta” iš viso pardavė 2,25 mln. tonų naftos produktų, tad per Klaipėdą šiuo laikotarpiu iškeliavo 1,46 mln. tonų Mažeikių įmonės produkcijos.
„Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas ir derybų su „Jukos” grupės narys ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius nemano, kad „PKN Orlen” įsigijus kontrolinį Mažeikių koncerno akcijų paketą nutrūktų produkcijos srautai į Klaipėdos uostą.
„Dabartinėje „Mažeikių naftos” investicijų programoje, kurią „PKN Orlen” agresyviai palaiko, yra numatyta tiesti vamzdyną iš Mažeikių į „Klaipėdos naftą”. Matyt, abi šios kompanijos investuos į tokį projektą, kuris siejasi su daugeliu kitų aspektų, tarp kurių vienas svarbiausių – geležinkelio Pauosčio kelyno atlaisvinimas. Tad nemanau, kad įgyvendinus tokį projektą, kurio vertė siekia apie 75 milijonus JAV dolerių, būtų pasakyta, kad „Mažeikių naftos” produkcija keliaus į Ventspilį ar kur nors kitur”, – teigė N. Eidukevičius.
Diplomatai – optimistai
Kazachstano užsienio reikalų ministerijos Amerikos ir Europos departamento Centrinės ir Rytų Europos skyriaus viršininkas Dauras Uzbekovas „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad „KazMunaiGaz” nesėkmė neturės įtakos tolimesnėms Lietuvos ir Kazachstano santykiams.
„Kol kas nebuvo jokių svarstymų apie tai, kad reikėtų ką nors keisti”, – sakė D. Uzbekovas.
Apie galimą tarpvalstybinių santykių pablogėjimą Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Visokavičius sakė: „Tai tik gandai. Reikėtų išsiaiškinti, iš kur jie kyla ir kas tuo yra suinteresuotas. Santykiai su kazachais buvo geri ir be „Mažeikių naftos”, tad bus geri ir „KazMunaiGaz” nenusipirkus Lietuvos koncerno. Nėra jokių povandeninių rifų Kazachstano ir Lietuvos santykiuose. Kviečiu į Kazachstaną atvykti visas Lietuvos įmones, nes yra puikios sąlygos užmegzti ryšius, plėtoti ekonominį bendradarbiavimą, abiem pusėms naudingą verslą.”
R. Visokavičius akcentuoja tai, kad kazachai patys pasitraukė ir nebeatvyko į paskutines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais po to, kai JAV teismas paskelbė apie leidimą parduoti „Mažeikių naftos” akcijas.
„Aš pats klausiau, kodėl jie nebeatvyko, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukiau”, – sakė ambasadorius.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad „KazMunaiGaz” galėjo atsisakyti planų įsigyti „Mažeikių naftą” po to, kai Kazachstano prezidentas susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai iš Kazachstano į Lietuvą importuota prekių už 87,2 mln. litų, o eksportuota – už 304 mln. litų.
Šių metų sausį-kovą importas iš Kazachstano siekė 33,6 mln. litų, o eksportas – 88,6 mln. litų.