Amerikoje vis dažniau keliamas klausimas, kodėl pasaulyje ši valstybė yra nemėgstama
Neseniai laikraštis „New York Times” paskelbė publikaciją, pavadintą „Mūsų neapkenčia, mūsų tikrai daug kas neapkenčia”.
Amerikoje vis dažniau keliamas klausimas, kodėl taip yra. Viena versijų – Džordžo V.Bušo komanda padarė daug klaidų, kurios Amerikai gali brangiai kainuoti.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Madlen Olbrait sako, kad Jungtinių Valstijų prestižui kenkia tai, jog prezidentas savo įgaliojimais naudojasi neapgalvotai, prisiimdamas misionieriaus vaidmenį.
Nuo užuojautos iki paniekos
„Žinoma, neigiamą požiūrį į dėdę Semą galima paaiškinti pasipūtėliška Dž.V.Bušo administracijos užsienio politika, jo komandos klaidomis. Tiesiog sunku suvokti, kaip dabartinė administracija draugiškus užuojautos jausmus Amerikai, reikštus po 2001 metų rugsėjo 11-osios, sugebėjo paversti pasibjaurėjimu ir panieka, jausmais, su kuriais mūsų šalis taip dažnai susiduria šiandien”, – rašo JAV dienraštis „Newsday”. Laikraštis pažymi, kad buvo priimta daug klaidingų sprendimų, bet ir jie pasipūtėliškai teisinti.
„Newsday” nurodo, kad egzistuoja ir kitokia nuomonė, kodėl taip yra, ir ragina neignoruoti jos. Laikraštis pažymi, kad savo knygoje „Ginant Galijotą” Amerikos politologas Maiklas Mendelbaumas tvirtina: nors ir esama nepasitenkinimo, kurį kelia nepaprastai didelė JAV galia ir būdai, kokiais jos savo pajėgumais naudojasi, daugumą pasaulio lyderių vis dėlto tenkina tai, kad būtent Jungtinės Valstijos tarptautinėje arenoje užima viešpataujančias pozicijas.
Tylus pritarimas
Alternatyva, nurodo M.Mendelbaumas, būtų chaotiška įvykių griūtis; tuo niekas – įskaitant daugumą tarptautinių lyderių – nesuinteresuotas.
„Nors ir smarkiai kritikuojama, Amerika savo dabartinį vaidmenį vaidina tyliai sutinkant kitoms valstybėms, – tvirtina politologas. – Svarbu ne tai, kas ką kalba, o kas ką daro. Tarptautinėje arenoje prieš JAV kitos valstybės nesiima jokių veiksmų: jeigu jos manytų, kad Amerika kelia pavojų, elgtųsi kitaip”.
Šiuo požiūriu, M.Mendelbaumo nuomone, tarp Bilo Klintono ir Džordžo V.Bušo politikos yra daug daugiau bendrų bruožų, negu priimta manyti. Kai iki karo Irake dar buvo labai toli, B.Klintonas Kosove be Jungtinių Tautų sankcijos pradėjo karinę operaciją. Abiem atvejais Vašingtonas ėmėsi spręsti problemą, prie kurios nagų kišti nenorėjo jokia kita valstybė.
Teks ir toliau būti tvarkdare
Amerikai ir toliau teks daryti tvarką pasaulyje, nors tokia įvykių eiga patiks ne visiems, pažymi mokslininkas ir klausia: „Tai kodėl Jungtinės Valstijos tokios nepopuliarios pasaulyje?”
M.Mendelbaumo nuomone, taip yra todėl, kad JAV – politinis, ekonominis ir karinis Galijotas. Galiūnai niekam nepatinka, o nuskriaustieji ir pažemintieji kelia gailestį. Patys amerikiečiai taip pat užjaučia silpnuosius ir jaučiasi nejaukiai būdami pasaulio galingaisiais, dėsto mintis mokslininkas.
Kiek tai gali tęstis? M.Mendelbaumas mano, kad svarbiausią vaidmenį čia suvaidins ne grubi ir pasipūtėliška JAV užsienio politika, o pačių amerikiečių nuotaikos – kaip ilgai jie bus pasirengę mokėti būtiną kainą už tokį savo šalies vaidmenį.
Tikra ironija yra tai, kad būtent Amerikos hegemonijos šalininkai – žmonės iš Dž.V.Bušo administracijos – tikriausiai kaip niekas kitas žlugdo Amerikos galimybę pasaulio arenoje ir toliau vaidinti Galijoto vaidmenį, teigia M.Mendelbaumas.
Klaidos Gvantaname ir Irake
Buvusi JAV valstybės sekretorė Madlen Olbrait interviu Vokietijos laikraščiui „Die Siuddeutsche Zeitung” sakė, kad Dž.V.Bušas smarkiai klydo, kai prisiėmė misionieriaus vaidmenį.
Į klausimą: „Jūs irgi tvirtinate, kad Jungtinės Valstijos pasaulio arenoje vadina pagrindinį vaidmenį ir turi toliau demonstruoti savo dominavimą. Tai kuo skiriasi jūsų požiūris nuo prezidento Bušo?” buvusi užsienio politikos žinybos vadovė atsakė: „Visada tikėjau labai svarbiu Amerikos vaidmeniu pasaulyje, tuo lemiamu įtakos faktoriumi. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Jungtinės Valstijos viską turi daryti vienos, be įtakingų partnerių.
Panaudojau tą terminą – lemiamą įtakos faktorių – tam, kad paskatinčiau Amerikos politikus ir ateityje prisiimti pasaulyje svarbiausią vaidmenį. Tačiau prezidentas Bušas prisiėmė misionieriaus vaidmenį, kas daug kam pasaulyje yra nepriimtina. Savo pakartotinėje inauguracinėje kalboje jis apie JAV misiją kalbėjo vartodamas beveik tuos pačius žodžius, kuriuos biblija priskiria Mozei”.
Tačiau M.Olbrait nesutiko su „Die Siuddeutsche Zeitung” korespondento samprotavimais, kad Amerika jau beviltiškai praranda pasaulinės lyderės vaidmenį.
„Netiesa, ir tai teigiu ne tik todėl, kad esu amerikietė. Amerikos galia ir vaidmuo turi lemiamą reikšmę, kad visa tarptautinė saugumo sistema galėtų veikti. Bet Irake persistengėme, mūsų reputacija dėl Gvantanamo ir Abu Graibo kalėjimų smarkiai pašlijo. Tačiau padėtis pasikeis, kai Amerikoje bus nauja vadovybė, kuri ištaisys Irake padarytas klaidas ir pagerins santykius su kitomis valstybėmis”, – sakė buvusi valstybės sekretorė.
jusu laukia ilgas sunkus ir skausmingas kelias