Pagalbos ranka skolininkui

Ir pavieniai žmonės, ir įvirios bendrovės vis drąsiau iš bankų ima įvairias paskolas.

Vakaruose žmonės jau kada įpratę, paprastai tariant, gyventi skolon, o mums tas dalykas dar kelia jei ne baugulį, tai nerimą – tikrai. Mat suk nesukęs, o skolą (paskolą) anksčiau ar vėliau reikės atiduoti.

Šįkart aptarsime laidavimą: kuomet imant paskolą reikia laiduoti ir kokios galimos to laidavimo pasekmės.

Laikraščiui talkina ir į pateiktus klausimus atsako Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notaras, Lietuvos notarų rūmų viceprezidentas Marius Stračkaitis.

– Kaip suprasti teisinį terminą „laiduoti“ (arba „laiduoti visu turtu“)?

– Laidavimas yra prievolės užtikrinimo būdas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja grąžinti skolą kito asmens kreditoriui (skolintojui), jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė ir jos galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės.

– Kokiais atvejais dažniausiai taikomas laidavimas?

– Laidavimu siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Praktikoje dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai, imant paskolą (kreditą) vienam asmeniui kreditoriaus interesų užtikrinimui, kitas asmuo laiduoja už pirmojo prievoles. Kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus asmuo, pvz., konkretus bankas, draudimo įmonė ir pan.

– Kokius įsipareigojimus prisiima laiduodamas žmogus?

– Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskolininkiai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Iš anksto susitariama, kad pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidieji bendraskolininkai, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, jog jie prievolę įvykdytų tiek kartu, tiek atskirai. Laidavimo sutartimi galima nustatyti, kad tik prievolės neįvykdžius pagrindiniam skolininkui, jos įvykdymo galima reikalauti iš laiduotojo.

– Kai laiduoja vienas sutuoktinis, kaip tas laidavimas atsiliepia kitam?

– Gali būti taip, kad kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Vadinasi, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių, pirmiausia bus nukreipiamas išieškojimas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti, skola bus išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies.

– Jeigu laiduotojo sutuoktinė testamentu ar kokiu nors kitu būdu paveldėjo turtą – ar ir į tą turtą gali būti nukreiptas išieškojimas?

– Kaip jau buvo minėta, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių, pirmiausia bus nukreipiamas išieškojimas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditorių reikalavimams patenkinti, skola bus išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas, turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas.

– Ar laiduotojas gali atsisakyti savo įsipareigojimų?

– Laiduotojas negali atsisakyti savo įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad laiduotojas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius atsisako nuo priklausančios jam pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą arba kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Tačiau laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius galėjo patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.

– Kodėl laidavimas netvirtinamas notariškai?

– Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato paprastą rašytinę sutarties formą. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Notarinės formos reikalavimo šiai sutarčiai nėra. Tačiau ji gali būti tvirtinama ir notaro, jei to pageidauja šalys.

– Kas gali padėti sutuoktiniui apsaugoti savąją turto dalį, kai kitas sutuoktinis jau pasirašė laidavimo sutartį?

– Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Jeigu sutuoktinis sudarė sandorį be kito sutuoktinio sutikimo, kai toks sutikimas turėjo būti, sutuoktinis, nedavęs sutikimo, gali tokį sandorį patvirtinti arba ginčyti. Civilinis kodeksas nustato, kada reikalingas sutuoktinio sutikimas. Pavyzdžiui, norint perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra įregistruotas kaip šeimos turtas, yra reikalingas sutuoktinio sutikimas.

– Ar pasirašoma laidavimo sutartis, jei vienas iš sutuoktinių, tarkim, žmona, ima ir užsispiria jos nepasirašyti? Paprasčiausiai ji nenori rizikuoti visu šeimos turtu…

– Nekilnojamojo daikto, kuris priskirtinas šeimos turtui, suvaržymas galimas tik abiejų sutuoktinių rašytiniu sutikimu. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sandoriams, dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sudaryti būtinas teismo leidimas.

– Kokiu turtu paprastai laiduojama?

– Konkretaus turto, kuriuo būtų laiduojama, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato. Pagal bendras Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas galime nustatyti, kad laiduojama bet kokiu turtu, t.y. daiktais, pinigais, vertybiniais popieriais bei kitu turtu.

– Kokios gali būti pasekmės, kai nesilaikoma laidavimo sutarties?

– Laiduotojas laidavimo sutartimi įsipareigoja atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės arba jos dalies. Jeigu laiduotojas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius įgyja teisę imtis priemonių, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas priverstine tvarka. Kreditorius turi teisę nurašyti kredito gavėjo skolą bankui nuo laiduotojo turimų sąskaitų, taip pat apriboti laiduotojo teisę disponuoti turimu turtu ir nukreipti išieškojimą į jo turtą.

– Kas vykdo laidavimo netesybų išieškojimą?

– Jeigu laiduotojo sąskaitose lėšų nėra ar jų neužtenka visai kredito gavėjo skolai padengti, išieškojimą iš kito laiduotojo turimo turto vykdo antstoliai.

– Turtas, laikui bėgant, gali padidėti arba sumažėti – kaip į tai reaguos bankas?

– Civiliniame kodekse numatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas yra skolingas. Laiduotojo atsakomybė negali viršyti skolininko atsakomybės. Vadinasi, jeigu laiduotojas įgijo daugiau turto, tai ne sumažina, o tik padidina laiduotojo mokumą ir tinkamą laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Kreditorius gali prašyti laiduotoją įvykdyti tokio dydžio prievolę (pagrindinę ir papildomą), kiek yra įsipareigojęs skolininkas. Tačiau jeigu laiduotojas netenka tam tikro turto ir likusio turimo turto nepakanka tinkamam laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad už skolinimą laiduotų dar kitas asmuo arba prašyti kitų prievolės užtikrinimo būdų (hipotekos, garantijos ir kt.).

– Ar kreditavęs bankas gali užšaldyti laiduotojo sąskaitas ir savo valia nurašinėti pinigus?

– Kreditą suteikęs bankas turi teisę nurašyti kredito gavėjo (skolininko) skolą bankui nuo laiduotojo turimų sąskaitų tiek kreditą suteikusiame banke, tiek ir kituose bankuose.

– Ar sutuoktinio sąskaita banke yra laikoma bendru šeimos turtu?

– Lėšos, kurios yra sukauptos sąskaitoje santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe yra laikomos tik tikslinės paskirties išmokos, t.y. žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui, ir kita.

– Ačiū už paaiškinimus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.