Sostinės Katedros aikštėje stovintis Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas vakar pasipuošė užrašu „Keiskis”. Taip Lietuvoje pradėta informacinė kampanija „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis”. Ji ragina gyventojus kovoti su pražūtingais klimato pokyčiais. Juos sustabdyti gali padėti paprasti dalykai – be reikalo nedeginama elektra, sandarūs langai, rečiau naudojamas automobilis, atliekų rūšiavimas.
Sulaukė praeivių dėmesio
Dėl merkiančio lietaus ir žvarbaus vėjo tik nedaugelis sostinės gyventojų susidomėjo vakar po pietų Katedros aikštėje prasidėjusia akcija „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis”. Ja pažymėta Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, šiemet, Europos Komisijos kvietimu, skirta klimato problemoms.
Negausių praeivių žvilgsnius traukė spalvingas užrašas ant Gedimino paminklo. Smalsūs vaikai, mokiniai ir net močiutės su kūdikiais vežimėliuose būriavosi prie mobilios laboratorijos, matuojančios oro taršą. Šalia buvo iškabinti miesto žemėlapiai su išryškintomis labiausiai užterštomis vietomis.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus specialistė Zita Šilienė žmonėms aiškino, ką rodo monitoriai. „Dabar oras neužterštas, nors esame gana judrioje sostinės vietoje, kur eismas intensyvus. Įtakos tam turi tai, kad lyja, didelis vėjas, jis ir išblaško teršalus”, – sakė specialistė.
Geologai demonstravo aparatūrą, naudojamą požeminio vandens tyrimams. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos specialistės Jurgos Arustienės, ji leidžia nustatyti, kokie yra vandens ištekliai, ar jie pasipildo, padeda ištirti vandens kokybę: „Vandens kol kas Lietuvoje nepritrūksime. Tačiau gruntinis vanduo, kurį naudoja žmonės, semiantys jį iš šulinių, yra užterštas nitratais, giluminis vanduo – geresnės kokybės”.
Stebint susižavėjusiesiems reginiu į atmosferą paleistas radiozondas, kuris fiksuoja oro temperatūrą, drėgnumą, vėjo kryptį ir greitį, atmosferos slėgį. Vyrai didelį guminį balioną pripildė dujų ir prie jo pritvirtino dėžutę su antena – zondą. Kildamas aukštyn jis matuoja orą, o signalus apie jo parametrus perduoda į radiolokacinę stotį. Šie duomenys labai tikslūs, aiškino specialistai.
Sausį žydėjo žibutės
Lietuvai, nepaisant sezoninių oro temperatūros svyravimų, būdinga bendra klimato šiltėjimo tendencija. Per dešimtmetį vidutinė oro temperatūra šalyje buvo 0,5 – 1 laipsniu didesnė už daugiametę normą. Šiltėja ir vandens temperatūra. Pavyzdžiui, 2005 metų sausį vakariniuose rajonuose dėl šilto oro neįšalus dirvai ėmė žydėti žibutės.
„Klimato šiltėjimas – globalinė problema, ją turime spręsti visi kartu. Jei nieko nedarysime, šiltnamio dujų išmetimai ir toliau augs tokiais tempais, gresia milžiniškos gamtinės katastrofos. Pirmieji nerimą keliantys ženklai jaučiami ir dabar – žiemos šaltėja, vasaros karštėja, dažnesnės liūtys, sausros”, – teigia Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas.
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas prognozuoja, kad ateities kartoms dėl klimato pokyčių gali tekti gyventi vos ne dykuma virtusioje Lietuvoje. Jis ragina kiekvieną žmogų pasodinti bent po vieną medį, ypač pajūrio zonoje, pasirūpinti, kad būtų sustabdyta vandens telkinių krantų erozija.
Tuo tarpu V.Krušinskas mano, kad nutiks priešingai – vis didesnę teritorijos dalį užkariaus vanduo ir po 100 metų lietuviams atostogauti teks vykti nebe į Palangos, o į naują Mažeikių kurortą, mat šis miestelis atsidurs jūros pakrantėje.
Atmosferos skyriaus vedėjo įsitikinimu, ir kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad sustabdytume pražūtingus pokyčius. Išeidami nepamirškime išjungti televizoriaus iš budinčio režimo, gerai užsukti čiaupus, naudoti efektyvesnes elektros lemputes, apšiltinti būstą, kad taupytume šilumą, nevažiuoti automobiliu, jei galima nueiti pėsčiomis.
Ministras tikina, kad vienas paprasčiausių būdų, padedantis sutaupyti daug energijos – rūšiuoti antrines žaliavas. Perdirbti metalinę skardinę sunaudojama 6 kartus mažiau energijos, nei pagaminti naują. „Aš ir mano šeima stengiamės tai daryti, pratiname vaikus, namuose turime 4 skirtingas talpyklas, į kurias rūšiuojame atliekas”, – sako A.Kundrotas.
Sunkiau Kundrotams sekasi taupyti elektrą, žiūrėk, kuris nors šeimos narys vis pamiršta ją išjungti. „Jei įsidėsime sandarius langus, apšiltinsime būstą, sutaupysime šilumos, mažiau reikės kuro jai gaminti, mažiau dujų pateks į aplinką”, – aiškino ministras.
Pateikia naudingų patarimų
Kampanija „Nuo tavęs priklauso, ar klimatas keisis” birželio pradžioje startavo Briuselyje. Ant Europos Komisijos pastato buvo atidengtas milžiniškas plakatas, kuriame vaizduojama žemė ir kylančią jos temperatūrą matuojantis įtaisas.
Kitose ES valstybėse šiuo metu taip pat vyksta įvairūs renginiai, žinomi paminklai puošiami akcijos atributika. Taip siekiama sustiprinti visų 25 ES šalių gyventojų suvokimą apie klimato pokyčius, jų priežastis, pasekmes bei atkreipti dėmesį, kad kiekvienam mūsų tenka dalis atsakomybės už aplinkos saugojimą nuo teršalų.
Viena šios informacinės kampanijos dalių – speciali interneto svetainė, kurioje pateikiama ne tik išsami informacija apie klimato kaitą ir jos poveikį, bet ir dešimtys patarimų, kaip galime sumažinti dujų išmetimą į atmosferą. Pavyzdžiui, jei 1 laipsniu sumažinsime temperatūrą savo namuose, sutaupysime net 10 proc. sunaudojamos energijos, todėl ir tarša sumažės.