Nesutrikdykite organizmo laikrodžio

Pediatrai vieningai teigia, kad vaikams iki 3 metų labai kenkia ilgos kelionės į užsienį. Visais metų laikais mažyliui geriausia poilsiauti toje klimato ir laiko juostoje, kurioje jis gimė ir gyvena.

Laikotarpis nuo kūdikio pradėjimo iki 3 metų labai svarbus, nes tuo metu formuojasi ir derinasi biologiniai ritmai.

Bioritmai svarbūs atskiriems organams, sistemoms ir visam organizmui. Patys trumpiausi – paros bioritmai. Bet yra ir ilgai veikiančių bioritmų, kurie lyg organizmo laikrodis tiksi savaites, mėnesius, metus ar dar ilgiau.

Mažylio organizmas reguliuojamas biologinio laikrodžio, kuriam turi įtakos Žemės elektromagnetinio lauko, sąveikaujančio su tokiais pat Saulės ir Mėnulio laukais, svyravimai. Jie turi įtakos vadinamajam bioelektriniam galvos smegenų aktyvumui. Impulsų srovė nervais teka iš vieno neurono į kitą.

Elektromagnetiniam poveikiui ypač jautrus hipotalamis, reguliuojantis medžiagų apykaitą, šilumos ir vandens bei druskų balansą, endokrininės sistemos bei vidaus organų veiklą. Kelionės į egzotiškas šalis, kur žmonės sutinka ir palydi saulę, o miega ir valgo neįprastu laiku, sutrikdo organizmo vidinį žadintuvą.

Jeigu norite, kad vaikas augtų sveikas, atsisakykite kelionių į svečias šalis bent tol, kol jam sukaks 4 metukai – iki to laiko pasibaigs organizmo augimo ir vystymosi programų derinimas. Be to, iš tokio amžiaus vaiko atminties nebeišdils kelionės įspūdžiai.

Vaiko organizmui stresą sukelia kiekvienas 10 laipsnių platumos pasikeitimas. Jam reikalingas prisitaikymas prie naujo ultravioletinio ir šilumos režimo. Ilgumos pasikeitimai pirmiausia sutrikdo paros organizmo bioritmus. Pasikeitus valgymo ir miego laikui, nukenčia virškinimo organai, išsivysto vadinamoji desinchronozė.

7 argumentai prieš ankstyvas keliones

1. Miego ir būdravimo režimas tampa pastovus 4-8-ąją vaiko gyvenimo savaitę. Jis yra vienas pirmųjų paros bioritmų. Mamai, kuri ryžtasi keliauti su 2 mėnesių nesulaukusiu mažyliu, gresia ne tik daug bemiegių naktų, bet ir daugybė kitokių nemalonumų.

2. Maitinančios mamos neturi pamiršti, kad rytą ir dieną krūties pienas būna šarmingesnis, todėl ir mažylio kraujyje vyksta šarminė reakcija, palengvinanti deguonies įsisavinimą galvos smegenyse ir kituose organuose. O vakare ir naktį, kuomet vaikas miega ir audiniams reikia mažiau deguonies, pienas pasidaro rūgštesnis. Pasikeitus laiko juostoms, šis procesas sutrinka: dieną pienas pasidaro rūgštesnis, todėl mažylis būna vangus ir mieguistas, o naktį – atvirkščiai.

3. Jeigu maitinanti mama atsiduria kitoje klimato zonoje, piene labai sumažėja vaiko organizmą saugančių antikūnų, todėl jis dažniau serga žarnyno infekcijomis ir peršalimo ligomis.

4. Persikėlus gyventi į naują vietą, dažnai sutrinka mažylio skrandis. Tai sąlygoja neįprasta vandens (žinoma, virinto) sudėtis. Verdant vandenį, žūva mikrobai, bet mikroelementų santykis nepasikeičia.

5. Iš vidurinės juostos atvykus į šiltesnį kraštą, jautresniems vaikams neretai išsivysto traukuliai.

6. Skrendant lėktuvu (kylant arba leidžiantis), staiga keičiasi atmosferos slėgis. Kai kuriems vaikams tuo metu staiga pakyla vidinis kaukolės spaudimas ir išsivysto hipertenzinė krizė: pradeda skaudėti galvą, pykina. Vaikas nerimauja ir vemia. Be to, dėl būdingų Eustachijaus kanalo ypatumų mažiems vaikams gali labai skaudėti ausis.

7. Atminkite, kad tik sulaukus 3 metų (jeigu viskas sklandžiai klojasi) baigiamas skiepų planas. O kol vakcinacija nebaigta, mažasis keliautojas neapsaugotas nuo dažniausiai pasitaikančių infekcijų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.