Nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje sumažinus gyventojų pajamų mokestį, šalies dirbančiųjų kišenėse kas mėnesį papildomai atsiras apie 85 mln. litų. Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė rekomenduoja išnaudoti šią progą ir pradėti taupyti arba investuoti.
Nuo liepos pradžios gyventojų pajamų mokestis bus sumažintas nuo 33 iki 27 procentų. Planuojama, kad ateityje jis dar mažės iki 24 procentų.
„Yra didelė tikimybė, kad maždaug 6 procentus padidėjusių pajamų daugiausia gyventojų skirs vartojimui, tačiau šios lėšos didesnės įtakos gyvenimo kokybei neturės. Tuo tarpu jas skyrus investavimui ar taupymui, ypač ilgesnį laiką, šie pinigai galėtų reikšmingai padidinti šeimos finansinį turtą”, – sako Julita Varanauskienė.
Gaunantieji mažas pajamas turėtų gauti daugiau pajamų ne tik dėl mažesnio pajamų mokesčio, bet ir dėl bendro darbo užmokesčio lygio didėjimo, daugiausia dėl didinamos minimalios algos. Tačiau rudeniop dėl pabrangusių dujų ir degalų šių šeimų vartojimo išlaidos gali padidėti daugiau negu bendras infliacijos lygis. Todėl tiems, kurių darbo užmokestis nedidelis, rekomenduojama iš padidėjusių pajamų padidinti atsargai laikomas santaupas, taip vadinamąjį pinigų rezervą. Šiam rezervui ekspertė rekomenduoja rinktis terminuotuosius banko indėlius. J. Varanauskienės nuomone, tinkamiausia valiuta šioms santaupoms dabar, kai euro įvedimas atidėtas, yra litai. Palanku rinktis neilgus terminus, kadangi ateityje tikimasi ir palūkanų normų didėjimo.
Tiems dirbantiesiems, kurie gauna vidutines ir didesnes pajamas, pajamų mokesčio sumažinimas turės nevienareikšmę įtaką. Vidutinį atlyginimą gaunančio asmens pajamos gali padidėti maždaug 70 Lt – palyginti nedidele suma, kuri gali išslysti nepastebėta. Kita vertus, kadangi tai lyg ir valstybės dovanojami pinigai, gali kilti pagunda paišlaidauti ir ta proga neplanuotai išleisti ne tik tuos 70 Lt, bet ir dar daugiau. Todėl ekspertė rekomenduoja iš anksto suplanuoti, kaip panaudoti šiuos pinigus. Pasak jos, taupančiuosius sudrausminti ir užtikrinti geresnį rezultatą gali pasirinktos automatinės operacijos – periodinis pervedimas ar tiesioginis debetas.
„Pastaruoju metu girdime daug rekomendacijų, kaip pasinaudoti mažesniu pajamų mokesčiu jau birželio mėnesį. Nedideles sumas patartina investuoti į ilgalaikio investavimo priemones – tinkamai jas pasirinkus, tai apsimoka. Taip pat verta rinktis priemones, kurioms valstybė taiko mokesčių lengvatas – trečios pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą”, – pataria SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė.
Kad taupyti mažomis sumomis apsimoka, rodo antros pakopos pensijų fondų rezultatai. Pastaruoju metu jie yra stabiliausiai auganti ilgalaikio turto kaupimo grupė. Nors čia buvo pervedama vos 3,5 proc. darbo užmokesčio, šiuose fonduose jau sukaupta beveik pusė milijardo litų.
Renkantis investavimo kryptį, ypač kai kalbame apie ilgalaikį investavimą, rekomenduojama rinktis pelningesnes, bet rizikingesnes investicijų kryptis, pavyzdžiui, investicijas į akcijas. Tačiau J. Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad pradedantieji neturėtų neapdairiai investuoti visų savo ilgalaikiam investavimui skirtų pinigų į dabar ypač populiarius Rytų Europos, Rusijos ar Lotynų Amerikos regionus. „Pradedantiesiems reikėtų derinti šias rizikingesnes investicijas su investicijomis į išsivysčiusių pasaulio šalių rinkas arba rinktis gyvybės draudimo investavimo į pasaulio vertybinių popierių rinkas kryptis, pensijų ar investicinius fondus”, – pataria ekspertė.
Kategorijos
- Aplinkosauga
- Augintiniai
- Ekonomika
- Informacinės technologijos
- Interjeras
- Įvairenybės
- Justicija
- Kinas
- Kultūra
- Laisvalaikis
- Lietuvoje
- Medicina
- Mityba
- Mokslas
- Moterims
- Nuomonė
- Pasaulyje
- Politika
- Psichologija
- Receptai
- Renginiai
- Šeima ir namai
- Specialistai konsultuoja
- Sportas
- Statyba
- Švietimas
- Transportas
- Vaikai
- Vyrams
- Žiniasklaida
Tai „ekspertei” reiketu priminti apie augancias silumos ir duju kainas. Is karto isgaruos problema, kur deti „nereikalingus” pinigus.