Finansų ministerija įspėjo Kauno valdžią, kad gali būti pažeisti šimtų nuomininkų ir savininkų interesai
Kauno valdininkai šiuo metu susiėmė už galvų, nes nežino, kaip nuosavybės atkūrimui panaudos Vyriausybės skirtus 100 mln. litų. Dar prieš kelis mėnesius buvo aišku, kad Kaunui bus atseikėta didelė pinigų suma, bet palankiu sprendimu valdininkai netikėjo iki paskutinės minutės. Paskubomis sukurptas lėšų panaudojimo planas yra sunkiai įgyvendinamas, todėl skirtus keliasdešimt milijonų litų gali tekti grąžinti į biudžetą.
Sukoncentruota 80 proc. grąžintinų namų
Vyriausybei paskirsčius savivaldybėms 200 mln. litų, numatytų nuosavybei atkurti, Kaunui atiteko didžiausia suma – 100,5 mln. litų. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tai – didžiausia suma, kurią nuosavybės teisių atkūrimui Kaune skyrė Vyriausybė. Lėšos paskirstytos pagal savivaldybių pateiktus duomenis, atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimų konkrečioje savivaldybėje dydį ir į priimtus sprendimus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kaune yra apie 80 proc. grąžintinų namų šalyje.
Šimto milijonų Kaunas iš Vyriausybės užsiprašė 2005 m. pabaigoje. Tačiau palankus Vyriausybės sprendimas Savivaldybę užklupo visiškai nepasirengusią, todėl dabar labiausiai gali nukentėti nuomininkų interesai.
„Nepanaudotus pinigus Savivaldybė turės grąžinti į biudžetą”, – teigė Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės fondo skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas.
Daugiausia rūpesčių dėl nuomininkų
Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotoja Virginija Žuromskaitė sakė, kad Savivaldybė parengė planą, kuriuo vadovaujantis ir naudos Vyriausybės paskirtus milijonus litų. Įvairioms kompensacijoms, kurias gaus savininkai, bus išmokėta 18,5 mln. litų.
Tačiau daugiausia neaiškumų kils dėl nuomininkų, kurie išskirstyti net į šešias eiles. Jos sudarytos pagal prarandamo turto kompensavimo būdus. Pavyzdžiui, 347 nuomininkams per šiuos metus numatyta nupirkti butus, 25 nuomininkai vietoje būsto nori gauti sklypus, dar kiti 252 nuomininkai sutiko laukti, kol Savivaldybė pastatys 5 daugiabučius gyvenamuosius namus.
„Tačiau plane pateiktos sumos yra labai apytikrės, nes kai kuriems nuomininkams valstybės garantijos buvo suteiktos 2002-2004 m. Per tą laiką būstai pabrango 50 ir daugiau procentų ar net kelis kartus, todėl neišvengiamai reikės skirti daugiau pinigų grąžintinuose namuose gyvenantiems nuomininkams”, – kalbėjo V.Žuromskaitė.
Planai kurpiami kabinete
Detaliai išanalizavus planą, darosi akivaizdu, kad Savivaldybės užmojai yra iš piršto laužti, neatsižvelgiant į realią situaciją miesto būsto rinkoje. V.Žuromskaitė ilgai nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu 347 nuomininkai už 31,68 mln. litų nusipirks butus Kaune, kai vien praėjusiais metais ieškodama tik 25 butų, Savivaldybė nupirko vos 12.
Savivaldybei būtų itin sudėtinga nupirkti net šimtą patalpų, nes parduodamo būsto Kaune nėra itin daug. Maža to, plane, be 347 nuomininkų, įvardyti dar 134 žmonės, kuriems reikia nupirkti butus. Tačiau viską planuoti popieriuje valdininkams yra kur kas lengviau, nevengiant net absurdiškų teiginių.
„Organizuoti butų pirkimą, jeigu kas liks rinkoje nuo 347 nuomininkų iš pirmos eilės, kurie ieškos butų patys”, – teigiama plano pastabose.
„Situacija labai rimta”, – galiausiai pripažino V.Žuromskaitė. Ji neneigia, kad šiuo metu reikia skubaus Kauno valdžios įsikišimo, nes vėliau tai padaryti gali būti per vėlu.
Ragina pasirinkti kompensacijas
„Vis dar tikiu, kad pinigai bus panaudoti tikslingai, nors atkuriant nuosavybę kol kas įžvelgiu tik netvarką”, – sakė Kauno nuomininkų lyderis Henrikas Adolfas Kebeikis.
Jo duomenimis, savininkams reikia grąžinti apie 730 butų. „Bet dar tiek pat butų, į kuriuos reikia atkurti nuosavybę, nė nepajudinta”, – tikino H.A.Kebeikis.
V.Žuromskaitė teigia, kad Savivaldybės plane numatyta ir daugiabučių namų statyba, esą jei nepavyktų butų pirkimo konkursai, žmonės galėtų įsikelti į Savivaldybės pastatytus namus. Tačiau ji neatsakė į klausimą, kiek žada laukti Savivaldybė, kol galiausiai apsispręs sudaryti tokių nuomininkų eilę.
„Be to, nuomininkams dabar galime tiesiogiai pervesti pinigus ir jie gali patys nusipirkti butą”, – teigė V.Žuromskaitė. Vienam nuomininkui vidutiniškai tenka 91 tūkst. litų, tačiau tiksli suma nustatoma individualiai, priklausomai nuo prarandamo būsto vertės.
Minėtą kompensavimo būdą, kaip pačią geriausią išeitį, įvardijo ir Finansų ministerijos Valstybės fondo skyriaus vedėjas A.Makaveckas. „Paraginkite žmones pasinaudoti šia galimybe”, – siūlė A.Makaveckas.
Lekia valdininkų galvos
A.Makaveckas taip pat įspėjo Kauno valdžią, kad 2006-ieji yra vieninteliai metai, kai Vyriausybė paskyrė 100 mln. litų.
„Kauno valdžia turėtų suprasti situacijos rimtumą ir mobilizuoti visas pajėgas panaudoti lėšas, nes kitais metais mūsų fiskalinis deficitas bus gerokai mažesnis, todėl tiek pinigų, kiek skirta 2005-aisiais, Kaunas negaus”, – perspėjo A.Makaveckas.
Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas „Kauno dienai” sakė, kad Nuosavybės teisių atkūrimas Savivaldybėje „yra dezorganizuotas”.
„Situacija, susidariusi Nuosavybės teisių atkūrimo skyriuje, yra visiškai netoleruotina, – teigė A.Keserauskas. – Valdininkai turi suprasti, kad 100 mln. litų yra ne vaikų žaidimai, todėl jau ėmiausi permainų”.
Penktadienį A.Keserauskas pasirašė įsakymą ir atleido iš darbo Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėją Edvardą Kasparavičių.
„Kai kurie žmonės nori nesąžiningai panaudoti pinigus, o jiems buvau kliūtimi”, – atleidimą iš darbo komentavo E.Kasparavičius.
Kiek anksčiau drausminės nuobaudos (pastabos) skirtos Miesto ūkio departamento direktoriui Petrui Morkūnui ir jo pavaduotojai V.Žuromskaitei.
Statys daugiabučius
„Kauno dienai” A.Keserauskas aiškino, kad administracija paskubomis rengia detaliuosius sklypų planus, kuriuose iškils ne mažiau kaip 10 gyvenamųjų namų, kuriuose ir įsikurs nuomininkai. „Kad panaudotume milijonus litų, rimtai svarstome net apie naujo daugiabučio namo ar jo dalies įsigijimą”, – teigė A.Keserauskas.
Tačiau jis nepasakė, kiek detaliųjų planų jau yra parengta. Jiems parengti paprastai prireikia pusmečio. Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės fondo skyriaus vedėjas A.Makaveckas tik šyptelėjo sužinojęs, kad Kauno miesto savivaldybė dar net neturi daugiabučių namų projektų. „Apie daugiabučių statybas Kauno valdininkams kalbėjome dar praėjusių metų birželį”, – stebėjosi A.Makaveckas. Jis dar kartą paragino nuomininkus kuo greičiau apsispręsti dėl kompensacijos pinigais.
Pasiaiškinimai neįtikina
Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių A.Keserauskas žada apskritai reorganizuoti, jei nepasitvirtins ir naujai paskirto skyriaus vedėjo darbas. „Akivaizdu, kad dėl vidaus rietenų kenčia eiliniai žmonės”, – neabejoja administracijos vadovas A.Keserauskas.
Kauno nuomininkų lyderis H.A.Kebeikis taip pat mano, kad Nuosavybės teisių atkūrimo skyriuje klesti netvarka ir dirba nekompetentingi žmonės.
Tačiau kol kas neįtikinamai skamba ir V.Žuromskaitės pasiaiškinimas dėl susidariusios situacijos.
„Niekas mums nesakė, kad gausime 100 mln. litų, o rimtus Vyriausybės pažadus išgirdome tik maždaug prieš du mėnesius, – sakė V.Žuromskaitė. – Juk dažniau būna, kai Vyriausybė pažada, bet tų pinigų nebūna”. Ji nemano, kad teks grąžinti gautas lėšas į biudžetą ir tikisi, kad pinigai vis dėlto bus panaudoti.
Penktadienį „Kauno dienai” A.Keserauskas sakė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui siūlys vadovauti V.Žuromskaitei. Jai nesutikus, Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo etatas bus panaikintas.