Europos Sąjungos labdaros gavėjai suka galvas, kaip įveikti jiems skiriamų miltų, makaronų ir ryžių davinius
Panevėžio rajone gyvenanti trylikos vaikų mama Virginija Kubilienė kas mėnesį parsineša po 16-24 kilogramus miltų, 3-8 kilogramus makaronų ir 6 kilogramus ryžių iš jų šeimai skirtos ES intervencinės paramos.
Neįsigilinus į padėtį
Moteris savo podėlius jau užpildė miltais ir makaronais, kurių net ir didžiulei jos šeimai – per daug. Kubilienė prisipažino svajojanti, kaip būtų gerai vietoj ryžių ir miltų gauti cukraus, aliejaus ar bent grikių. Paramos dalytojai teigia, kad to paties norėtų bene visi paramos gavėjai. Daugelis jų net nežino, ką daryti su tokiu kiekiu jiems tekusių miltų.
ES dovanojamus produktus atsiimantys žmones guodžiasi ir dėl to, kad teikiant šią labdarą pabrėžiama išskirtinė, juos žeminanti padėtis. Ant produktų maišelių taip ir užrašyta, kad jie skirti nepasiturintiems žmonėms.
Dalybos organizuotos prastai
„Nepaisant to, kad ES labdaros dalybomis rūpinasi net trys šalies ministerijos, mano manymu, dalybos organizuotos gana prastai. Didžiausia problema yra tai, kad mes, dalytojai, nežinome, nei kiek kurį mėnesį turėsime išdalyti labdaros, nei kada ji bus pristatyta”, – LŽ sakė Panevėžio vyskupijos „Carito” vadovė Gražina Kacevičienė. Jos rūpestis – labdarą paskirstyti Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Zarasų ir Anykščių rajonų gyventojams – iš viso bemaž 22 tūkstančiams žmonių.
„Kiekvieną mėnesį keičiamas dalijamų prekių kiekis nuo pusės iki dviejų kilogramų kiekvienam žmogui. Gal tai atrodytų ir niekis, tačiau kiekvienas pridėtas kilogramas jos išvežiotojams didina reisų kiekį ir prailgina dalybų laiką. O kiekvienas reisas nuo sandėlio, kuriame saugoma labdara, iki jos išdalijimo vietų savivaldybėse ar „Carito” skyriuose, kainuoja nemažus pinigus. Be to, kyla daug rūpesčių dalytojams. Dauguma jų – veltui dirbančios ir savo laiką aukojančios vyresnio amžiaus moterys. Jų yra apie šimtą. Matau, kaip jas sekina šios dalybos. Todėl man labai gaila, kad šios moterys labiausiai ir kenčia dėl prastos dalybų organizacijos. Jei ir kitais metais labdara bus dalijama tuo pačiu principu, siūlysiu, kad „Caritas” nedalyvautų – patys prisidarome nereikalingų rūpesčių”, – sakė Kacevičienė.
Baiminamasi pelių antplūdžio
„Carito” vadovės manymu, labdaros dalybos turėtų būti organizuotos taip, kad vieną mėnesį atėjusiems produktų atsiimti žmonėms jau būtų galima pasakyti, kurią kito mėnesio dieną produktai bus dalijami. „Dabar to nežinome, o sužinoję tai privalome telefonu derinti su seniūnijomis. Tie skambučiai mums nemažai kainuoja”, – teigė Kacevičienė.
„Labdaros produktų mums atveža daugiau, nei nurodome, be to, yra žmonių, kurie neatvyksta jų atsiimti. Produktai guli mūsų sandėliuose ir kelia baimę, kad sandėlius užpuls pelės ar kiti parazitai. Tad mes, manau, visai protingai siūlome, kad likusią labdarą būtų galima atiduoti labdaros valgykloms. Deja, to padaryti mes negalime, nes ministerijos neišsprendžia organizacinių klausimų”, – labdaros dalybų problemas vardijo Kacevičienė.
Labdara sutrikdė darbo ritmą
Pasak Kacevičienės, dėl labdaros išvežiojimo ir dalijimo nepavyko susitarti tik su Anykščių savivaldybe – jos valdininkai atsisakė padėti. Tad ES labdaros dalyba užsiima Anykščių bažnyčios klebonas Stanislovas Krumpliauskas. Visos kitos savivaldybės į dalybas įsitraukė ir, žinoma, užsikrovė papildomų rūpesčių.
Tai, kad labdaros dalybos kainuoja ir vargo, ir lėšų, LŽ patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė. Ji patvirtino, kad savivaldybėms, kaip ir „Caritui”, dirbti itin trukdo tai, kad nežinoma, nei kada labdara bus atgabenta, nei koks jos kiekis pasieks žmones. „Išvežioti labdarai paskyrėme abu turimus Globos ir rūpybos skyriaus mikroautobusus. Kai jais vežiojama labdara, negalime važiuoti darbo reikalais. O dėl labdaros dalybų autobusiukais per mėnesį negalime naudotis net dešimt dienų”, – teigė Paškevičienė. Globos ir rūpybos skyriaus vedėja taip pat akcentavo, kad šios labdaros dalyboms Panevėžio rajono savivaldybė per mėnesį turi skirti 2650 litų. Tiek reikia sumokėti už miltų, makaronų ir ryžių sandėliavimą, išvežioti skirtą kurą bei primokėti vairuotojams, kurie sutiko dirbti šios labdaros krovikais. Panevėžio savivaldybė suskaičiavo, kad miltų, makaronų ir ryžių dalybos per metus jai kainuos iki 22 tūkstančių litų.